Tu jau čia, Tu - ne vienas!

Sveiki atvykę į Tu – ne vienas! Tai socialinis projektas, kurio tikslas - padėti žmonėms psichologiniais klausimais.  

Reaguojant į vis didesnes psichologinių problemų apraiškas Lietuvoje, jauni profesionalai iš skirtingų šalių susibūrė tam, kad sukurtų internetinę erdvę,  kurioje kiekvienas rastų reikalingą psichologinę ir emocinę pagalbą. Atsižvelgiant į dažniausiai pasitaikančias psichologines problemas ir kylančius klausimus, svetainė suskirstyta į keturias kategorijas: apie depresiją, stresą, motyvaciją ir bendravimą bei santykiusVisi publikuojami straipsniai orientuoti į konkrečias problemas ir klausimus.

Jei reikia asmeninio patarimo, užsukite į PAGALBOS LINIJĄ, kurioje galite pateikti (ne)asmeninius probleminius klausimus. Psichologijos ir kitų socialinių mokslų profesionalai nemokamai padeda atsakydami į pateikiamus klausimus, o jų atsakymai viešai publikuojami. Tokiu būdu kuriame praktinių patarimų bazę.

Nuolat stengsimės plėsti veiklos apimtį. Tikimės, kad kiekvienas Jūsų apsilankymas padės Jums pasijausti tvirčiau ir pozityviau, o svarbiausia – pajusite, jog nesate vienas!

 Nuoširdžiai, Tu - ne vienas! komanda

Kaip grožinės literatūros skaitymas lemia Jūsų vaiko raidą

Akivaizdu, jog gebėjimas skaityti ir gyvybiškai būtinas Jūsų vaikui mokantis, kadangi be skaitymo vaikai negalės suprasti vadovėlių. Jei į skaitymą žiūrima kaip į namų ruošą, dauguma vaikų pabėga nuo knygų visam gyvenimui, nebent mokytojai ar tėvai paskatina juos skaityti ir pristato jiems neakademinę jaudinančią literatūrą.

Skaityti daugiau ...

Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti?

Kas yra paauglystė?

 Pirmiausia, kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos įvairių autorių būna ne vienodos, įprastai mokslininkai išskiria skirtingą laikotarpį mergaitėms (10 –18 m.) ir berniukams (11 –19 m.).

Skaityti daugiau ...

Kaip sąmoningai išjausti būtį? Kvietimas gyventi

Dažnai mūsų protas būna apkrautas bereikalingomis mintimis, kurių – ištisa begalybė. Pripažinkim, tai išties gali varginti. Taip norėtųsi paimti ir bent minutėlei kitai išjungti visą šį galvoje dirbantį mechanizmą – akimirkai atsijungti ir pailsėti. Visgi net užmerkus akis ir bandant atsipūsti minčių srautas pasipila dar didesne jėga tarsi koks nesibaigiantis vandens tekėjimas. O ką jau kalbėti apie tai, jog kiekvienos atliekamos veiklos metu būname lyg išskridę – mintis veja mintį, o mes taip ir nepastebime, kaip pavalgėme, atsidūrėme visai kitoje vietoje ar staiga netikėtai užbaigėme darbus.

Skaityti daugiau ...

Paleisti tam, kad sugebėtume kurti. Kaip galime statyti ant to, kas jau pastatyta?

 

Gyvenime norime daug įvairiausių dalykų, turime skirtingų svajonių, siekiame laimės, meilės ir džiaugsmo, tačiau vis susiduriame su nematoma siena, su kažkokiais trukdžiais, neleidžiančiais išlaisvėti ir pajusti tuos tyrus jausmus savy. Taip pamažu vis kyla įtampa, mums nepavyksta, nors ir bandome kaskart vėl iš naujo, tačiau atrodo, kad kovotume su vėjo malūnais, nes kiek stengiamės, kiek svajojame, galvojame, kalbame ir darome –  atrodo, vis kažko negana, vis ta laimė žengia priešais mus, vis tas džiaugsmas keliais ėjimais toliau mūsų. Atrodo, belieka tik rankas nuleisti…

Skaityti daugiau ...

18 psichologinių principų, padėsiančių kiekvienam mokytojui (1 dalis)

Mokytojams nuolat yra pateikiama daugybė metodikų, ir žadama, kad jos padės pagerinti mokymosi instrukcijas, mokymąsi universitete, grupės susitikimų eigą, ir t.t. Dalis informacijos yra iš tiesų naudinga, tačiau likusi dalis, deja, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.  2015 m. mokyklos psichologų ir psichologų – mokytojų asociacija (Amerikos Psichologų Asociacijos dalis) paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus. Šie principai yra suskirstyti į 5 psichologinio funkcionavimo dalis: pažinimas ir mokymasis; motyvacija; socialinė ir emocinė dimensijos; mokymasis ir kontekstas; vertinimas. Nors rekomendacijos buvo sukurtos specifiškai konkrečiam tikslui, tačiau jas gali sėkmingai naudoti bet kurio dalyko mokytojai. Jos padės mokiniams išvystyti įgūdžius, ir mokytis efektyviau.

Skaityti daugiau ...

Kodėl reikėtų atsisakyti pasitikėjimo savimi piliulės?

Jeigu kada nors bus išrasta piliulė, kurioje bus talpinama pasitikėjimo savimi dozė, vertėtų jos atsisakyti. Prie gero yra greitai priprantama. Ir tokia „dovana“ greitai taptų nauja priklausomybės sritimi. Suvartojus pasitikėjimo savimi piliulę tik svarbiais atvejais, tas slenkstis pamažu imtų keistis, žemėti. Nebeliktų noro stengtis pačiam, užtektų dirbtinio pasitikėjimo savimi.

Skaityti daugiau ...

Įtampa tarp lyčių - iš kur ji ir kaip ją sumažinti?

Net ir šiomis dienomis, kai nuolat akcentuojama tolerancija ir lygybė, galima jausti tam tikrą įtampą tarp lyčių. Kaip psichiatras Alfredas Adleris teigia, ši įtampa atsiranda dėl mūsų dažniausiai savaime įsisąmonintų prietarų apie lyčių skirtumus. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti moters nevisavertiškumas, kuris skatina vyro aroganciją, o tai nuolat trikdo lyčių harmoniją.

Skaityti daugiau ...

Atėjo laikas stoti už savojo gyvenimo vairo: laimė ar skausmas, džiaugsmas ar liūdesys? Renkiesi TU

Vėl darbų milijonas. Vėl jauti kylantį nerimą. Nusivylimas, besislepiantis už kampo, jau laukia, o pesimistiška nuotaika ne dažnas svečias, o nuolatinis gyventojas. Pažįstama situacija? Ką daryti, jog pagaliau pajustum vidinį pasitenkinimą ir pradėtum gyventi tokį gyvenimą, kokio visada norėjai?

Skaityti daugiau ...

Misofonija - kai čepsėjimas sukelia panikos ir pykčio priepuolius

Ar braukimas nagais per lentą tau sukelia neigiamas emocijas? O kaip klykiantys vaikai? Motociklo variklio burzgimas? Daugeliui žmonių šie garsai nėra patys mėgstamiausi ir maloniausi. Tačiau yra asmenų, kuriems ypač stiprias ir nepaprastai neigiamas reakcijas gali sukelti ir rašiklio kleksėjimas, šnabždesys, čepsėjimas. Šie žmonės gyvena su gana neseniai į psichologijos knygas įrašytu sutrikimu - misofonija.

Misofonija buvo pripažinta kaip rimta ir egzistuojančia psichologijos bėda tik 2001 metais, tad informacijos kiekis vis dar yra ribotas. Taip pat dar nėra sutarimo, ar misofonija yra kitų psichikos sutrikimų simptomas (manoma, kad tai gali būti nerimo sutrikimo, bipolinio sutrikimo, ar obsesyvaus kompulsyvinio sutrikimo (OCD) dalis), ar visiškai atskiras psichologinis sutrikimas.

Skaityti daugiau ...

Tėvų nesutarimai: stipresnės tėvų sąjungos kūrimas

Dažniausias šeimos komedijų scenarijus skamba taip: vienas iš tėvų stengiasi perduoti autoritetingą žinutę klystančiam vaikui, o kitas iš tėvų bando juokauti apie pačių tėvų vaikiškumą. Šios situacijos sukelia mums juoką vėl ir vėl, nes tai atspindi įtampą, kurią dažnai patiriame namuose. Tačiau nesijuokite per smarkiai, nes čia išryškėjanti tema gali būti pagrindine kliūtimi sėkmingai tėvystei.

Skaityti daugiau ...

Psichosomatika: kasdienybėje sutinkami atvejai (2 dalis)

Ankstesniame straipsnyje minėta (jį rasite ČIA), jog žodis psichosomatika reiškia, kad yra matomi, jaučiami fiziniai simptomai, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos simptomus patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis situacijomis, aplinkybėmis pasikeičia savijauta, atsiranda simptomas. Psichosimptomatika yra glaudžiai susijusi su stresu. Psichosomatikos simptomai laikomi nenatūraliais tuomet, kai pasireiškia kur kas stipriau, nei yra būdinga natūralios reakcijos metu, taip apsunkinant asmens gebėjimą atlikti savo turimas pareigas ir sveikai funkcionuoti. 

Skaityti daugiau ...

Viena svarbiausių, bet pamirštama savybė, kurios turėtumėte tikėtis iš romantinio partnerio

 Jeigu esate rimtai nusiteikęs surasti sau tinkamą romantinį partnerį(-ę), šis procesas tampa panašus į mokslinį tyrimą. Eidami iš vieno pasimatymo į kitą, susitikdami skirtingus žmones jūs gaunate daugybę naujos informacijos. Skiriate laiko jai apdoroti, palyginti, padaryti išvadas. Greičiausiai savęs klausiate šių dalykų:

Skaityti daugiau ...

Kaip nepasiklysti tarp begalės psichologinių patarimų ir atrasti tai, kas tinka būtent JUMS?

Gyvename 21-o amžiaus technologinėje visuomenėje, kur vos per keletą sekundžių interneto naršyklėje įvedus reikiamą klausimą prieš akis iškyla daugybė atsakymų. Patarimų įvairovė varijuoja nuo A iki Ž. Ne išimtis ir pasiūlymai psichologinėmis temomis. Vienas savo srities specialistas, pavyzdžiui, didelę patirtį turintis psichologas, siūlo daryti taip, kitas, teikiantis pirmenybę praktiniams dalykams, šiuos patarimus sutrypia su žemėmis ir siūlo išbandyti visai ką kita. Nuo gausos, atrodo, gali ir galvą pradėti skaudėti, o ką jau kalbėti apie motyvaciją išbandyti visus šiuos dalykus... Tad kaipgi nepasimesti tarp šios psichologinių patarimų įvairovės? Ir kaip tarp šios pasirinkimų gausos atrasti būtent tai, kas būtų tinkama jums asmeniškai?

Skaityti daugiau ...

Save suprasti reikia daugiau nei vieną kartą

Pasakos – kam jos skirtos?

Ar žinote, kam yra skirtos pasakos? Greičiausiai, pirma į galvą šovusi mintis - “vaikams”. Kitas mintis galėjo būti - “kad mus kažko išmokytų”. Taip, dažniausiai pasakos skirtos vaikams. Jomis stengiamasi papasakoti ne tik apie konkrečius įvykius, žmonių elgesio motyvus, žmonių charakterius, bet ir supažindinti su moralinėmis dilemomis.

Skaityti daugiau ...

Psichologinė sveikata ir miego sutrikimai, arba kai sapnų karalystė tampa kančia

Mes praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo miego būsenoje. Visi tie metai praleisti užmerktomis akimis yra ypač svarbūs mūsų fizinei sveikatai, psichikai bei kognityvinei būsenai. Po bemiegės nakties juk niekas nesijaučia žvalus ir energingas. Deja, tačiau beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime susidurs su tam tikrais miego sutrikimais, kurie sutrikdys bet kokius planus kitą dieną. Daugumai miego sutrikimų įtaką daro stresas, nesveikas gyvenimo būdas, valandos praleidžiamos prie kompiuterio prieš miegą.

Skaityti daugiau ...

Intuicijos paslaptys

Nuojauta kužda, ilgesys šnabžda, pamiršta svajonė tyliai niūniuoja. Jei nemokėsi įsiklausyti, kaip juos išgirsti? Nuojauta ar intuicija – dažnai skamba, kaip pasaptingas reiškinys, kuris nežinia kaip reiškiasi mūsų gyvenime. Tačiau ji yra kiekviename iš mūsų ir kužda atsakymus kiekvieną dieną, tereikia ją išgirsti! O kaip tai padaryti?

Skaityti daugiau ...

Keisti pasaulį rytinių ritualų dėka – misija įmanoma

Pasaulis toks spalvingas – tiek daug skirtingų žmonių, pojūčių, patirčių, jausmų, įvykių – visko – tiek lengvesnių, tiek sunkesnių iššūkių keliančių dienų. Kai kurie žmonės sugeba kiekvieną iššūkį priimti kaip galimybę – pamoką, iš kurios gali pasimokyti ir tobulėti, judėti į priekį, o kai kurie – piktžodžiauja it niurgzliai ir temato juodas gyvenimo spalvas bei kaltina visus esančius aplink. Žinoma, yra ir viduriukas, kuomet galime būti tiek pirmu, tiek antru atveju aprašyti žmonės, priklausomai, kaip tą dieną jaučiamės. Aišku viena – bet kokiu atveju norime pokyčių. Tad ką daryti, kad gyvenimas būtų kitoks? Kaip jį pakeisti?!

Skaityti daugiau ...

„Neturiu laiko!” – šių laikų statuso simbolis, keliantis stresą

„Aš užsiėmęs“, „Labai skubu“, „Nepyk, nespėsiu“. Tokie ir panašūs išsireiškimai – mūsų ir mūsų draugų, kolegų, pažįstamų kasdienybė. Turėti daugybę skirtingų veiklų, nuolat derinti susitikimus ir susirūpinusiai žvilgčioti į savo atmintinę tapo labai madinga. Ir ne tik – tyrimai rodo, jog laiko neturėjimas pastaruoju metu Vakarų kultūroje tapo suvokiamas kaip statuso ženklas. Kodėl ir kokią įtaką mums tai daro?

Skaityti daugiau ...

Įkalinti proto kalėjime. Kaip ištrūkti?

Didžiąją laiko dalį kasdien praleidžiame savo prote – nuo ryto iki vakaro nepailstančiai mąstome, sprendžiame įvairias gyvenimo užduotis. O kur dar netikėtai iškilusios problemos ar kiti vėl sukti galvą priverčiantys iššūkiai. Taip ir gyvename tarsi vidiniame proto kalėjime, užburtame rate, kur neleidžiame sau nė atsikvėpti, nuolatos mąstome, galvojame ir dar kartą viską pergalvojame. Skamba lyg pasaka be galo, tiesa? Tik ne tokia jau ir maloni ta „pasaka“. Šitaip įsisukę į nuolatinį mąstymą neleidžiame sau tiesiog būti ir jausti, patirti magiškų gyvenimo momentų.

Skaityti daugiau ...

Stresas darbe: profesinis pervargimas

Psichologiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Stresas darbe laikomas emocine būsena, kuri pasireiškia dėl neatitikimo tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojo gebėjimų atlikti darbą. Kuo didesnis neatitikimas tarp aplinkos keliamų reikalavimų, darbo sąlygų, psichinių resursų, tuo daugiau streso jaučiama.

Skaityti daugiau ...

Jaustis laimingu – misija įmanoma. 10 nesudėtingų, bet reikšmingų būdų kasdienei laimei ugdyti

Laimės paieškos – tai nebūtinai ilga ir sunki kelionė vienintelio tikslo link. Psichologai kaip susitarę kartoja, jog laimė prasideda įpročių formavimu, kai į savo aplinką ir įvykius išmokstame reaguoti tinkamai (daugiau apie tinkamą reagavimą skaitykite ČIA). Todėl ir mes pateikiame 10 nesudėtingų, bet veiksmingų praktikų, kurias verta įsisąmoninti. 

Skaityti daugiau ...

Kaip ugdyti empatiją ir gerinti bendravimą su aplinkiniais?

Kas yra empatija ir kam ji reikalinga?

Vienas iš pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam aplinkinių žmonių. Graikų kalboje žodis empatheia reiškia „įsijautimą“. Empatija, kaip tarpasmeninių santykių ypatybė, yra pagrindinė vertybė, garantuojanti efektyvų tarpusavio bendravimą. Tai yra gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes, vidines patirtis. Kuomet mums pavyksta parodyti kitam žmogui, jog jį suprantame ir priimame – tarpusavio bendravimas tampa šiltesnis ir geresnis. Bendravimo procese empatija yra svarbus įgūdis bei gebėjimas suprasti ir jausti tai, ką jaučia kitas.

Skaityti daugiau ...