Tu jau čia, Tu - ne vienas!

Sveiki atvykę į Tu – ne vienas! Tai socialinis projektas, kurio tikslas - padėti žmonėms psichologiniais klausimais.  

Reaguojant į vis didesnes psichologinių problemų apraiškas Lietuvoje, jauni profesionalai iš skirtingų šalių susibūrė tam, kad sukurtų internetinę erdvę,  kurioje kiekvienas rastų reikalingą psichologinę ir emocinę pagalbą. Atsižvelgiant į dažniausiai pasitaikančias psichologines problemas ir kylančius klausimus, svetainė suskirstyta į keturias kategorijas: apie depresiją, stresą, motyvaciją ir bendravimą bei santykiusVisi publikuojami straipsniai orientuoti į konkrečias problemas ir klausimus.

Jei reikia asmeninio patarimo, užsukite į PAGALBOS LINIJĄ, kurioje galite pateikti (ne)asmeninius probleminius klausimus. Psichologijos ir kitų socialinių mokslų profesionalai nemokamai padeda atsakydami į pateikiamus klausimus, o jų atsakymai viešai publikuojami. Tokiu būdu kuriame praktinių patarimų bazę, kurioje jau daugiau nei 350 psichologų atsakytų klausimų.

Nuolat stengsimės plėsti veiklos apimtį. Tikimės, kad kiekvienas Jūsų apsilankymas padės Jums pasijausti tvirčiau ir pozityviau, o svarbiausia – pajusite, jog nesate vienas!

 Nuoširdžiai, Tu - ne vienas! komanda

Kuris kontrolės lokusas dominuoja manyje?

Kas yra kontrolės lokusas?

Kontrolės lokusas apibūdina kaip asmuo yra linkęs paaiškinti įvykius. Remiantis tuo, yra išskiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai. Pavyzdžiui, ar žmogus yra linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (vidinis kontrolės lokusas), ar yra linkęs tą atsakomybę perkelti kitiems asmenims, įvykiams (išorinis kontrolės lokusas). Dominuojantis kontrolės lokusas taip pat padeda suprasti, kaip asmuo interpretuoja “likimą”: ar likimas yra skirtas ir asmuo gyvena pagal tai, kas numatyta, ar gyvenimas yra kuriamas paties asmens pasirinkimų.

Skaityti daugiau ...

(Ne)saugus prieraišumas - kas už to slypi?

Žmogus – socialinė būtybė, ieškanti paramos, supratimo ir siekianti priklausyti bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Priklausymas bendruomenei kaip ir prieraišumas yra vieni svarbiausių žmogaus poreikių, užtikrinantys žmogaus išlikimą bei gyvenimo kokybę. Dar besiformuojanti nauja gyvybė turi išreikštą stiprų prieraišumo poreikį, kuris išlieka viso gyvenimo metu. Tikriausiai nuo to, kokią ankstyvojo prieraišumo patirtį turėjo asmuo, priklauso ir tolesnių jo santykių kokybė, eiga ir net psichinė sveikata.  

Skaityti daugiau ...

Mobingas darbe: kas tai ir kaip elgtis?

Neretas klausia, o kuo mobingas skiriasi nuo patyčių? Sąvoka „patyčios” dažniau vartojama vaikų tarpusavio santykių kontekste, taip pat patyčių tarp vaikų atveju pakankamai dažnai naudojamas ir fizinis smurtas. Tuo tarpu sąvoka „mobingas” dažniau vartojama suaugusiųjų tarpusavio santykių kontekste, darbo vietos aplinkoje. Mobingo atveju smurtas naudojamas retai, suaugusieji agresija geba demonstruoti subtilesniais būdais, būdami pasyviai-agresyvūs.

Skaityti daugiau ...

Poreikiai ir jų vaidmuo mūsų gyvenime

Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame girdėję apie garsiąją A. Maslow poreikių piramidę. Ši piramidė puikiai atskleidžia poreikių hierarchiją mūsų, žmonių, gyvenime. Pabandykime ją prisiminti. Piramidės apačioje yra išsidėstę fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maitinimasis, miegas, homeostazės organizme palaikymas ir t.t. Viršuje fiziologinių poreikių rikiuojasi saugumo poreikiai. Tai saugumas, apimantis sveikatą, darbą, turtą, šeimą. Virš saugumo poreikių galime rasti meilės ir priklausymo poreikius. Tai yra draugystė, šeima, seksualinis intymumas. Po šių poreikių reiškiasi pagarbos t.y., savigarbos, pasitikėjimo savimi, pagarbos, gaunamos iš kitų poreikis. Na o aukščiausia vieta atitenka savirealizacijos poreikiui – kūrybiškumui, savo gebėjimų įprasminimui, talentų išraiškai. Galima net pasiklysti tokioje poreikių gausoje, o kur dar spėti suvokti, kuris iš poreikių yra patenkintas, o kuris ne? Visgi galime likti ramūs: mūsų organizmas – protinga sistema, žinanti ir suprantanti, ko mums labiausiai reikia. Ir jei nors vienas poreikis, pradedant nuo fiziologinių ir baigiant savirealizacijos poreikiu, nebus patenkintas, mes tikriausiai tai greitai pajusime.

Skaityti daugiau ...

Besąlyginis priėmimas – kas tai ir kodėl jo reikia?

Ar dažnai savo kasdienybėje girdime žodžius: „priimu tave tokį, koks esi“, „man tu patinki būdamas savimi“, „esi pakankamas“, „priimu tavo jausmus ir mintis, papasakok daugiau apie tai...“? Tikriausiai tai nėra dažna patirtis. Dar daugiau - daugelis iš mūsų nesame to patyrę apskritai. Taigi, kodėl taip svarbu patirti besąlyginį priėmimą? Ir kaip tokios sulaukto priėmimo iš kito žmogaus patirtys formuoja asmenybę ir ją augina, o gal net gydo?

Skaityti daugiau ...

Mokykla kompiuterio ekrane

Pandemijos pradžioje Sveikatos sistema susidūrė su paslaugų teikimo sunkumais ir personalo trūkumu. Tačiau, ne ji viena. Kiek galėdama Švietimo sistema bandė išsilaikyti ir pamokas vykdyti įprastu režimu. Buvo greitai pereita prie nuotolinio darbo pagal galimybes. Vis dėlto, antrasis karantinas kiek ryškiau atskleidė kylančią vaikų motyvacijos problemą nuotolinio mokymosi atžvilgiu. Pavyzdžių, kaip vaikai mato, reaguoja į nuotolinį mokymąsi (bei kaip sukčiauja), galima pamatyti šiuo metu populiarioje platformoje „Tik Tok“. Pavyzdžiui, vaikai filmuoja, kaip specialiai atsijungia nuo wifi ryšio, o mokytoją informuoja, kad netikėtai dingo internetas. Tai leidžia spėti, kad vaikams, kuriems mokymosi procesas buvo sunkus dar prieš pandemiją, dabartiniu laikotarpiu gali tapti tik dar opesne problema.

Skaityti daugiau ...

Nebenoriu būti valdomas savo pykčio

Pyktis – tai viena iš bazinių emocijų, laikoma natūralia reakcija į nepasitenkinimą keliantį aspektą. Neretai pyktis pasireiškia tuomet, kai reikalai klostosi ne taip, ar ne ta linkme, kuria norėtume. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar mūsų jaučiamos emocijos yra pozityvios ar negatyvios, jos yra žmogaus gyvenimo dalis ir reikia mokėti su tuo sugyventi.

Skaityti daugiau ...

Žodis, kurio nenorime minėti

Šiuo metu nepaprastai daug dėmesio skiriama psichologinėms traumoms ir jų padariniams. Stengiamasi išskirti ir pateikti trauminių įvykių pavyzdžius, simptomatiką, geriau supažindinti su procesu, kuris tuo metu vyksta smegenyse. Priklausomai nuo patirtos psichologinės traumos stiprumo ir pobūdžio, priklauso ir koks gydymas bus taikomas. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio skirsime susipažinimui su trauma ir potrauminio streso sutrikimu.

Skaityti daugiau ...

Dailininkas, kuris negali piešti (II dalis)

Istorija jau vien savo pavadinimu prasideda paradoksu. Perskaičius, iš karto iškyla klausimas: kaip tai dailininkas negali piešti? Juk jis dailininkas. Dailininkai piešia, tapo, lipdo, raižo... Tam, ką jie daro, tiesiog nėra galo. Bet ši istorija kitokia. Šios istorijos dailininkas dabar yra tokiame etape, kad piešti nebegali. Istorija parašyta remiantis tikrais faktais. Veikėjo vardas ir kai kurios detalės yra pakeistos. Pirmą dalį rasite ČIA.

Skaityti daugiau ...

Dailininkas, kuris negali piešti (I dalis)

Istorija jau vien savo pavadinimu prasideda paradoksu. Perskaičius, iš karto iškyla klausimas: kaip tai dailininkas negali piešti? Juk jis dailininkas. Dailininkai piešia, tapo, lipdo, raižo... Tam, ką jie daro, tiesiog nėra galo. Bet ši istorija kitokia. Šios istorijos dailininkas dabar yra tokiame etape, kad piešti nebegali. Istorija parašyta remiantis tikrais faktais. Veikėjo vardas ir kai kurios detalės yra pakeistos.

Skaityti daugiau ...

Audra vandens buteliukyje

Noriu būti vanduo, nes vanduo man reiškia laisvę. Laisvę būti kuo noriu, koks noriu ir kaip noriu. Galiu būti kietas kaip ledas – apsiginti, būti ledo siena. Galiu būti lietus – verkti kada jaučiu, kad reikia. Kartais noriu būti ir jūros vanduo, kuris audringą dieną yra blaškomas, nes būna – noriu išjausti, ko manyje jau yra per daug.

Skaityti daugiau ...

Kaip grožinės literatūros skaitymas lemia Jūsų vaiko raidą

Akivaizdu, jog gebėjimas skaityti ir gyvybiškai būtinas Jūsų vaikui mokantis, kadangi be skaitymo vaikai negalės suprasti vadovėlių. Jei į skaitymą žiūrima kaip į namų ruošą, dauguma vaikų pabėga nuo knygų visam gyvenimui, nebent mokytojai ar tėvai paskatina juos skaityti ir pristato jiems neakademinę jaudinančią literatūrą.

Skaityti daugiau ...

Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti?

Kas yra paauglystė?

 Pirmiausia, kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos įvairių autorių būna ne vienodos, įprastai mokslininkai išskiria skirtingą laikotarpį mergaitėms (10 –18 m.) ir berniukams (11 –19 m.).

Skaityti daugiau ...

Kaip sąmoningai išjausti būtį? Kvietimas gyventi

Dažnai mūsų protas būna apkrautas bereikalingomis mintimis, kurių – ištisa begalybė. Pripažinkim, tai išties gali varginti. Taip norėtųsi paimti ir bent minutėlei kitai išjungti visą šį galvoje dirbantį mechanizmą – akimirkai atsijungti ir pailsėti. Visgi net užmerkus akis ir bandant atsipūsti minčių srautas pasipila dar didesne jėga tarsi koks nesibaigiantis vandens tekėjimas. O ką jau kalbėti apie tai, jog kiekvienos atliekamos veiklos metu būname lyg išskridę – mintis veja mintį, o mes taip ir nepastebime, kaip pavalgėme, atsidūrėme visai kitoje vietoje ar staiga netikėtai užbaigėme darbus.

Skaityti daugiau ...

Paleisti tam, kad sugebėtume kurti. Kaip galime statyti ant to, kas jau pastatyta?

 

Gyvenime norime daug įvairiausių dalykų, turime skirtingų svajonių, siekiame laimės, meilės ir džiaugsmo, tačiau vis susiduriame su nematoma siena, su kažkokiais trukdžiais, neleidžiančiais išlaisvėti ir pajusti tuos tyrus jausmus savy. Taip pamažu vis kyla įtampa, mums nepavyksta, nors ir bandome kaskart vėl iš naujo, tačiau atrodo, kad kovotume su vėjo malūnais, nes kiek stengiamės, kiek svajojame, galvojame, kalbame ir darome –  atrodo, vis kažko negana, vis ta laimė žengia priešais mus, vis tas džiaugsmas keliais ėjimais toliau mūsų. Atrodo, belieka tik rankas nuleisti…

Skaityti daugiau ...

18 psichologinių principų, padėsiančių kiekvienam mokytojui (1 dalis)

Mokytojams nuolat yra pateikiama daugybė metodikų, ir žadama, kad jos padės pagerinti mokymosi instrukcijas, mokymąsi universitete, grupės susitikimų eigą, ir t.t. Dalis informacijos yra iš tiesų naudinga, tačiau likusi dalis, deja, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.  2015 m. mokyklos psichologų ir psichologų – mokytojų asociacija (Amerikos Psichologų Asociacijos dalis) paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus. Šie principai yra suskirstyti į 5 psichologinio funkcionavimo dalis: pažinimas ir mokymasis; motyvacija; socialinė ir emocinė dimensijos; mokymasis ir kontekstas; vertinimas. Nors rekomendacijos buvo sukurtos specifiškai konkrečiam tikslui, tačiau jas gali sėkmingai naudoti bet kurio dalyko mokytojai. Jos padės mokiniams išvystyti įgūdžius, ir mokytis efektyviau.

Skaityti daugiau ...

Kodėl reikėtų atsisakyti pasitikėjimo savimi piliulės?

Jeigu kada nors bus išrasta piliulė, kurioje bus talpinama pasitikėjimo savimi dozė, vertėtų jos atsisakyti. Prie gero yra greitai priprantama. Ir tokia „dovana“ greitai taptų nauja priklausomybės sritimi. Suvartojus pasitikėjimo savimi piliulę tik svarbiais atvejais, tas slenkstis pamažu imtų keistis, žemėti. Nebeliktų noro stengtis pačiam, užtektų dirbtinio pasitikėjimo savimi.

Skaityti daugiau ...

Įtampa tarp lyčių - iš kur ji ir kaip ją sumažinti?

Net ir šiomis dienomis, kai nuolat akcentuojama tolerancija ir lygybė, galima jausti tam tikrą įtampą tarp lyčių. Kaip psichiatras Alfredas Adleris teigia, ši įtampa atsiranda dėl mūsų dažniausiai savaime įsisąmonintų prietarų apie lyčių skirtumus. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti moters nevisavertiškumas, kuris skatina vyro aroganciją, o tai nuolat trikdo lyčių harmoniją.

Skaityti daugiau ...

Atėjo laikas stoti už savojo gyvenimo vairo: laimė ar skausmas, džiaugsmas ar liūdesys? Renkiesi TU

Vėl darbų milijonas. Vėl jauti kylantį nerimą. Nusivylimas, besislepiantis už kampo, jau laukia, o pesimistiška nuotaika ne dažnas svečias, o nuolatinis gyventojas. Pažįstama situacija? Ką daryti, jog pagaliau pajustum vidinį pasitenkinimą ir pradėtum gyventi tokį gyvenimą, kokio visada norėjai?

Skaityti daugiau ...

Misofonija - kai čepsėjimas sukelia panikos ir pykčio priepuolius

Ar braukimas nagais per lentą tau sukelia neigiamas emocijas? O kaip klykiantys vaikai? Motociklo variklio burzgimas? Daugeliui žmonių šie garsai nėra patys mėgstamiausi ir maloniausi. Tačiau yra asmenų, kuriems ypač stiprias ir nepaprastai neigiamas reakcijas gali sukelti ir rašiklio kleksėjimas, šnabždesys, čepsėjimas. Šie žmonės gyvena su gana neseniai į psichologijos knygas įrašytu sutrikimu - misofonija.

Misofonija buvo pripažinta kaip rimta ir egzistuojančia psichologijos bėda tik 2001 metais, tad informacijos kiekis vis dar yra ribotas. Taip pat dar nėra sutarimo, ar misofonija yra kitų psichikos sutrikimų simptomas (manoma, kad tai gali būti nerimo sutrikimo, bipolinio sutrikimo, ar obsesyvaus kompulsyvinio sutrikimo (OCD) dalis), ar visiškai atskiras psichologinis sutrikimas.

Skaityti daugiau ...

Tėvų nesutarimai: stipresnės tėvų sąjungos kūrimas

Dažniausias šeimos komedijų scenarijus skamba taip: vienas iš tėvų stengiasi perduoti autoritetingą žinutę klystančiam vaikui, o kitas iš tėvų bando juokauti apie pačių tėvų vaikiškumą. Šios situacijos sukelia mums juoką vėl ir vėl, nes tai atspindi įtampą, kurią dažnai patiriame namuose. Tačiau nesijuokite per smarkiai, nes čia išryškėjanti tema gali būti pagrindine kliūtimi sėkmingai tėvystei.

Skaityti daugiau ...

Psichosomatika: kasdienybėje sutinkami atvejai (2 dalis)

Ankstesniame straipsnyje minėta (jį rasite ČIA), jog žodis psichosomatika reiškia, kad yra matomi, jaučiami fiziniai simptomai, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos simptomus patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis situacijomis, aplinkybėmis pasikeičia savijauta, atsiranda simptomas. Psichosimptomatika yra glaudžiai susijusi su stresu. Psichosomatikos simptomai laikomi nenatūraliais tuomet, kai pasireiškia kur kas stipriau, nei yra būdinga natūralios reakcijos metu, taip apsunkinant asmens gebėjimą atlikti savo turimas pareigas ir sveikai funkcionuoti. 

Skaityti daugiau ...

Viena svarbiausių, bet pamirštama savybė, kurios turėtumėte tikėtis iš romantinio partnerio

 Jeigu esate rimtai nusiteikęs surasti sau tinkamą romantinį partnerį(-ę), šis procesas tampa panašus į mokslinį tyrimą. Eidami iš vieno pasimatymo į kitą, susitikdami skirtingus žmones jūs gaunate daugybę naujos informacijos. Skiriate laiko jai apdoroti, palyginti, padaryti išvadas. Greičiausiai savęs klausiate šių dalykų:

Skaityti daugiau ...