Keisti pasaulį rytinių ritualų dėka – misija įmanoma

Pasaulis toks spalvingas – tiek daug skirtingų žmonių, pojūčių, patirčių, jausmų, įvykių – visko – tiek lengvesnių, tiek sunkesnių iššūkių keliančių dienų. Kai kurie žmonės sugeba kiekvieną iššūkį priimti kaip galimybę – pamoką, iš kurios gali pasimokyti ir tobulėti, judėti į priekį, o kai kurie – piktžodžiauja it niurgzliai ir temato juodas gyvenimo spalvas bei kaltina visus esančius aplink. Žinoma, yra ir viduriukas, kuomet galime būti tiek pirmu, tiek antru atveju aprašyti žmonės, priklausomai, kaip tą dieną jaučiamės. Aišku viena – bet kokiu atveju norime pokyčių. Tad ką daryti, kad gyvenimas būtų kitoks? Kaip jį pakeisti?!

Skaityti daugiau ...

„Neturiu laiko!” – šių laikų statuso simbolis, keliantis stresą

„Aš užsiėmęs“, „Labai skubu“, „Nepyk, nespėsiu“. Tokie ir panašūs išsireiškimai – mūsų ir mūsų draugų, kolegų, pažįstamų kasdienybė. Turėti daugybę skirtingų veiklų, nuolat derinti susitikimus ir susirūpinusiai žvilgčioti į savo atmintinę tapo labai madinga. Ir ne tik – tyrimai rodo, jog laiko neturėjimas pastaruoju metu Vakarų kultūroje tapo suvokiamas kaip statuso ženklas. Kodėl ir kokią įtaką mums tai daro?

Skaityti daugiau ...

Įkalinti proto kalėjime. Kaip ištrūkti?

Didžiąją laiko dalį kasdien praleidžiame savo prote – nuo ryto iki vakaro nepailstančiai mąstome, sprendžiame įvairias gyvenimo užduotis. O kur dar netikėtai iškilusios problemos ar kiti vėl sukti galvą priverčiantys iššūkiai. Taip ir gyvename tarsi vidiniame proto kalėjime, užburtame rate, kur neleidžiame sau nė atsikvėpti, nuolatos mąstome, galvojame ir dar kartą viską pergalvojame. Skamba lyg pasaka be galo, tiesa? Tik ne tokia jau ir maloni ta „pasaka“. Šitaip įsisukę į nuolatinį mąstymą neleidžiame sau tiesiog būti ir jausti, patirti magiškų gyvenimo momentų.

Skaityti daugiau ...

Stresas darbe: profesinis pervargimas

Psichologiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Stresas darbe laikomas emocine būsena, kuri pasireiškia dėl neatitikimo tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojo gebėjimų atlikti darbą. Kuo didesnis neatitikimas tarp aplinkos keliamų reikalavimų, darbo sąlygų, psichinių resursų, tuo daugiau streso jaučiama.

Skaityti daugiau ...

Bipolinis sutrikimas: Kas tai ir kaip gydyti?

Pradėkime šį straipsnį nuo poros tiesų. Pirma, žmonės patiria emocijas – liūdesį, džiaugsmą, pyktį ir dar begalę kitų. Antra, šios emocijos nėra pastovios, jos kinta kiekvieną dieną ir yra priklausomos nuo įvairiausių faktorių (oras, sveikata, stresas, aplinka, t.t.). Visos emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau maždaug 2% populiacijos pasižymi tuo, kad kaita tarp vadinamųjų pozityvių ir negatyvių emocijų yra daug ekstremalesnė ir dažnai nepriklausoma nuo to, ar šiandien šviečia saulė, ar už biologijos egzaminą gavai dvejetą.

Skaityti daugiau ...

Ką daryti, kai nenori jausti to, ką jauti?

 Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai jaučiame plačiausią spektrą jausmų ir emocijų. Tačiau ar gebame įsisavinti savo emocijas? Derėtų! Būtent leidimas sau jausti padaro mus gyvais, kvėpuojančiais pilnais plaučiais, įkvėptais gyvenimui, mylinčiais ir laimingais. Deja, daugelis iš mūsų esame išmokę slopinti savo jausmus ir autentiškas reakcijas. Jausmų reiškimo būdus dažnai atsinešame iš vaikystės, kai aplinka, kurioje augome, palaikė arba atstūmė mūsų natūralias emocines išraiškas. Dėl to išmokome tam tikrų reakcijų, elgesio modelių, kurie suaugusiame amžiuje nebūtinai yra palankūs. Anaiptol – yra žalingi, slopinantys mūsų autentiškumą, tikrojo savęs pažinimą.

Skaityti daugiau ...

Jaustis laimingu – misija įmanoma. 10 nesudėtingų, bet reikšmingų būdų kasdienei laimei ugdyti

Laimės paieškos – tai nebūtinai ilga ir sunki kelionė vienintelio tikslo link. Psichologai kaip susitarę kartoja, jog laimė prasideda įpročių formavimu, kai į savo aplinką ir įvykius išmokstame reaguoti tinkamai (daugiau apie tinkamą reagavimą skaitykite ČIA). Todėl ir mes pateikiame 10 nesudėtingų, bet veiksmingų praktikų, kurias verta įsisąmoninti. 

Skaityti daugiau ...

Kaip ugdyti empatiją ir gerinti bendravimą su aplinkiniais?

Kas yra empatija ir kam ji reikalinga?

Vienas iš pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam aplinkinių žmonių. Graikų kalboje žodis empatheia reiškia „įsijautimą“. Empatija, kaip tarpasmeninių santykių ypatybė, yra pagrindinė vertybė, garantuojanti efektyvų tarpusavio bendravimą. Tai yra gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes, vidines patirtis. Kuomet mums pavyksta parodyti kitam žmogui, jog jį suprantame ir priimame – tarpusavio bendravimas tampa šiltesnis ir geresnis. Bendravimo procese empatija yra svarbus įgūdis bei gebėjimas suprasti ir jausti tai, ką jaučia kitas.

Skaityti daugiau ...

„Jaučiu liūdesį. Ar dėl to aš dabar blogas žmogus?“

Kartais gyvenime ką nors atlikdami nė nesusimąstome, kodėl tai darome. Tik po to kyla klausimas: „Kodėl aš taip pasielgiau?“. Nesuvokiame ir ką iš tiesų jaučiame ar galvojame. Atrodo, kad esame laimingi, nuolatos šypsomės ir esame pozityvūs, o staiga pasirodo, kad visą tą laiką jautėme didelį stresą, kurį tiesiog nesąmoningai neigėme ir dangstėme po šypsena ir pakilia nuotaika. Juk negalima liūdėti ar jausti pyktį ir panašius slegiančius jausmus, turime būti laimingi, turime visada viskuo džiaugtis ir būti malonūs!Juk tik tuomet būsime priimti visuomenėje ir kiti noriai su mumis bendraus bei palaikys ryšį, tiesa?

Skaityti daugiau ...

Psichosomatika: minčių sukeliama fizinė liga (I dalis)

 

Psichosomatika – fizinių simptomų matymas ir jutimas, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos sąvoką galima išskaidyti į psyche (sielą, mintis) ir soma (kūnas). Tad nesunku suprasti, jog psichosomatika apima kūno ir minčių samplaiką. Dėl glaudaus tarpusavio ryšio, manoma, kad kai kurios somatinės ligos kur kas stipriau patiriamos dėl minčių turinio, emocinės būsenos (pavyzdžiui, nerimo).

Skaityti daugiau ...

Vienatvė ir atskirtis nuo bendruomenės – tiesus kelias depresijos link. Kodėl?

Žmogui reikia žmonių. Tai įrašyta mūsų genuose ir mūsų prigimtyje. Daugiau niekas nepasižymi tokiu aukštu bendradarbiavimo lygmeniu kaip žmonės. Mes net ir nemąstydami įsitraukiame į grupės veiklas, gebame susiorganizuoti ir atitinkamai reaguoti į pasikeitusias situacijas. Bet kurios nelaimės akivaizdoje – galime prisiminti kad ir bet kurį iš Europoje vykusių teroro aktų – žmonės beatodairiškai skuba vieni kitiems padėti, neklausdami, kokios rasės ar religijos jų gelbėjamas žmogus. Individualūs skirtumai masinės nelaimės akivaizdoje praranda prasmę.

Skaityti daugiau ...

Neigiamos mintys neduoda ramybės: kaip su jomis susidraugauti?

Dažnai galime susidurti su posakiu „Mūsų gyvenimą sudaro 90% tai, kas mus ištinka, kitaip tariant, įvykiai ir 10% tai, kaip į tai reaguojame“. Tačiau neretai ne pats įvykis ar atsitikimas veikia mūsų gyvenimą, bet jo interpretacija arba tai, kaip mus tai paveikia ir kokius jausmus bei emocijas sukelia. Iš tiesų, mūsų mintys mums daro didelę įtaką gyvenime, todėl svarbu, kad jos būtų  realistiškos ir adekvačios pačiai situacijai.

Skaityti daugiau ...

Aplinka, leidžianti būti savimi, ar aplinka, uždaranti į „dėžutę“?

Gyvenime visi esame skirtingi: įvairiais pomėgiais, darbais, talentais, potyriais, patirtimis, išvaizda, mąstymu ir daugeliu kitų aspektų. Tačiau yra sritys, kurios bendrai paliečia visus – asmeninis gyvenimas, šeima, darbas, aplinka ir pan. Šįkart norėčiau pakalbėti apie vieną faktorių, kuris mus supa diena iš dienos ir nuo kurio niekur nepabėgsime ar nepasislėpsime, tai – aplinka – mus supantys žmonės.

Skaityti daugiau ...

Beviltiškumo jausmas: noriu sau padėti, bet nežinau kaip

Kartais būna dienų kaip tyčia pernelyg niūrių, kad jų metu būtų galima kažką nuveikti. Bet būną ir taip, kad dienos virsta savaitėmis, o šios – mėnesiais... Kartais sunku atrodo net įkvėpti, o ką jau bekalbėti apie lipimą iš lovos, pasėdėjimą ant žolės ar suoliuko lauke, stebint praeivius ir mėgaujantis akimirkos skoniu. Natūralu kartais „iškristi“ iš gyvenimo, nes nuolatinis bėgimas nežinia kur vargina ir apsunkina ne tik kūną, tačiau ir mintis.

Skaityti daugiau ...

Kokį poveikį mums daro prasta miego kokybė?

Dažnai nutinka taip, kad nustumiame miegą į paskutinę vietą, nes juk tiek daug galima nuveikti naktį: ruoštis atsiskaitymams, daryti rašto darbus, kurti ateities planus, apmąstyti laukiamus projektus, pažiūrėti filmą ar serialą, pasėdėti Facebook‘e, pažiūrėti video Youtub‘e, padiskutuoti su draugais, rašyti knygą ir t.t.. Gi taip smagu, visas pasaulis nurimęs, niekas netrukdo, o įkvėpimas begalinis. Naktis pačių geriausių minčių metas! Tačiau, kiek šis malonumas kainuoja, kai juo piktnaudžiaujama?

Skaityti daugiau ...

Nekaltinkite gyvenimo – didžiąja dalimi milžinišką stresą sau susikuriame patys

Kiekvienam iš mūsų pažįstama bloga nuotaika, įtampa, apatija. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikras strategijas, kaip su tuo susitvarkyti. Ir vis tik vieni žmonės net ir užgulti sunkiausių rūpesčių geba išlaikyti blaivų mąstymą ir rasti sprendimus, kai tuo tarpu kiti pasiduoda neigiamiems išgyvenimams, kurie vėliau veda prie psichologinių ar fizinių sutrikimų. Pasirodo, tai ne užgriuvusių bėdų skaičius lemia tokius skirtumus. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip mus paveiks stresas yra mūsų pačių reakcijos į neigiamus išgyvenimus.

Skaityti daugiau ...

Baimės ir fobijos: kas tai ir kaip su tuo kovoti?

Kodėl mes bijome?

Baimė - tai natūrali mūsų reakcija į suvokiamą grėsmę ar stresorių. Analizuojant baimės suvokimą evoliucine prasme, tai yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip apsaugoti. Kuomet mus apima baimė, mes galime pasrinkti reakciją į ją: ar jaučiama baimė mus sustingdys ir sunaikins, ar tai iš ties mus aktyvins, skatins kovoti ir tokiu būdu sustiprins. Vis tik, sakoma, kas mūsų nenužudo - padaro stipresniais. Tačiau sunku paneigti savo išgyvenamas emocijas, kuomet turime tam tikras specifines baimes, kurių net ir didžiausi proto ištekliai bei saviįtaiga nenumalšina.Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos (nekontroliuojamas ir liguistas baimės jausmas) vargina maždaug nuo 10% iki 13% gyventojų.

Skaityti daugiau ...

Efektyvūs būdai, kaip sugriauti pasitikėjimą savimi!

Tapti nepasitikinčiu savimi yra procesas, tad tam, kad tai pasiektum, turi išsikelti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Svarbu žemiau pateiktus veiksmus atlikti kasdien, geriausia būtų po kelis kartus. Prisimink, kad tam, jog taptum kažkurios srities profesionalu, turi praleisti valandų valandas treniruodamasis. Kuo ilgiau ir nuosekliau užsiimsi pateiktais žingsniais, tuo greičiau išsiugdysi nepasitikėjimą savimi. Tad nedelskime ir imkimės darbo!

Skaityti daugiau ...

Suvalgyti liūdesį: Emocinis valgymas

Nors valgymo sutrikimus, kai drastiškai badaujama, vemiama, atsisakoma maisto, jis slepiamas ar išmetamas ir t. t., gali sukelti taip pat žiniasklaidos keliamas spaudimas dėl išvaizdos (daugiau apie žiniasklaidos įtaką išvaizdos vertinimui ČIA), tačiau kartais juos sukelia įvairūs išgyvenimai, tokie kaip liūdna nuotaika, stresas, nerimas, nesaugumo ar kontrolės praradimo jausmai, taip pat įvairios baimės. Tokiais atvejais maistas valgomas dideliais kiekiais, nors vėliau tai būna palydėta įvairiausių slogių jausmų (o kartais ir siekio „išvalyti“ organizmą vemiant). Tokiu būdu susikuriamas paradoksas – „valgau, kad jausčiausi geriau, tačiau po to taip nesijaučiu“.  Žinoma, emocinį valgymą gali lydėti ir pozityvios emocijos, tačiau dabar – ne apie tai. Kodėl ir kaip to išvengti?

Skaityti daugiau ...