Kaip nepasimesti šventinio laikotarpio chaose ir atrasti vidinį pasaulį?

Beprasidedantis gruodis – daug įvairių jausmų ir emocijų keliantis mėnuo. Vieniems tai prasidėjęs Advento laikotarpis, pamažu artėjanti laukiamiausia metų šventė, kurios metu susirenka artimieji ir dalinasi savo istorijomis, pasakojimais, o visas tas bendravimas ir laikas šeimoje tampa toks magiškas; kitiems tai metas, kuomet nuo pat pirmųjų kalendorinės žiemos dienų įsisukama į šventinės nuotaikos verpetą, kur tenka sukti galvą, ką gi šiemet padovanoti artimiesiems, ką čia reikės gaminti per šventes ir pan.

Argi tai ne savotiškai nuostabu? Jog visi esame tokie skirtingi ir autentiški, įvairūs ir įdomūs. Nors ir šitaip parodantis mūsų unikalumą ir keliantis skirtingą vidinę sumaištį, gruodis „paliečia“ visus. Kaip nepasimesti tame šventiniame sūkuryje?

Skaityti daugiau ...

3 manipuliacijos būdai, kurie greičiausiai naudojami ir su Jumis

Protiniais ginklais žmonės naudojasi visur – rinkodaroje ir pardavimuose, politikoje ir mūsų asmeniniuose gyvenimuose. Pasitelkdami klaidingą argumentaciją jie įperša mums įsitikinimą, jog privalome galvoti taip, o ne kitaip. Tačiau ar galėtume paneigti, jog niekada nedarome to paties? Kažin. Kaip atpažinti manipuliavimą bei kaip elgtis, kai jumis manipuliuojama?

Skaityti daugiau ...

Vaikų patiriama depresija: priežastys ir simptomai

Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką, mintis, miego kokybę, valgymo įpročius,  turi įtakos tam, kaip asmuo apie save galvoja, kaip elgiasi. Depresiją nuo liūdesio padeda atskirti tai, jog depresija trukdo normaliam vaiko funkcionavimui. Vaikų depresijai dažniausiai įtakos turi ne vienas konkretus faktorius, bet kelių (biologinių, psichologinių, aplinkos) faktorių derinys.

Skaityti daugiau ...

Fizinis aktyvumas ir laimė - ar tai tikrai susiję?

Ar fizinis aktyvumas didina laimės jausmą?

Anot anglų filosofo ir pedagogo D. Locko, „Sveika siela sveikame kūne - štai trumpas, bet pilnas laimės būsenos šiame pasaulyje aprašymas.“ Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog žmogus būna laimingas, kuomet jo psichologinis bei vidinis pasaulis (gr. psyche „siela“) egzistuoja sveikame kūne. Pagal graikų filosofą Aristotelį, kūnas yra įrankis sielai ugdyti. Šiuo atveju, kyla natūralus klausimas, ar fizinis aktyvumas bei sportas didina laimės jausmą?

Skaityti daugiau ...

Kaip tyliems intravertams išgyventi ekstravertiškose mokyklose?

Neretai mūsų bendruomenėje yra kalbama apie ekstravertiškumo, kaip asmens savybės, pranašumą prieš intravertiškumą. Nuo mokyklos laikų vaikai, kurie aktyviai veržiasi į dėmesio centrą, pirmi kelia ranką klasėje ir lengvai dirba grupėse, yra aukštai vertinami ir laikomi laimės kūdikiais, kuriems gyvenimas bus ypač šviesus. Tačiau kita asmenų grupė – intravertai – yra dažnai pamirštami. Mokiniai, kuriems daug labiau prie širdies tylus ir individualus darbas, kurie nenori būti pakviesti prie lentos be perspėjimo. Šiems jaunuoliams mokykla tampa streso šaltiniu, kuriame ištisą dieną yra skatinama dirbti grupėse, žaisti komandinius žaidimus ir leisti laiką su šimtais bendraamžių. Tad pakalbėkime būtent apie mokinius, kuriems daug maloniau vakarą praleisti su knyga, negu vakarėlyje. Kaip jiems išgyventi mokyklą be didelio streso ir suspindėti prieš jau švytinčius ekstravertus?

Skaityti daugiau ...

Santykių ateitis: kaip ilgai jūs liksite pora?

Jokia romantinė draugystė nėra, negali ir neturėtų būti tobula. Smulkūs nesutarimai gali vykti nors ir kasdien, tačiau jie toli gražu nereiškia, jog tokia draugystė pasmerkta žlugti. Ir atvirkščiai – išdidūs, jog „niekada“ nėra susipykę, partneriai gali net nenujausti, kaip greitai jie artėja prie idealizuojamų santykių pabaigos, mat vienam iš jų baigsis kantrybė. Tad šį kartą pateikiame keturis svarbius klausimus, kurie leidžia įvertinti, kiek tvari jūsų draugystė.

Skaityti daugiau ...

Draugystė: Net ir saldainių popierėliai kartais jaučiasi vieniši

„Aplink mane tiek daug kitų, tačiau aš vienas čia esu...“

Atsidarius bet kurią socialinių tinklų platformą į akis pirmiausia krenta plačios šypsenos, ryškios nuotraukos ir begalinis džiaugimasis vienas kitu, nors tai ir neįvardinama žodžiais. Atrodo, kad žmonių, kurie geba būti kartu, megzti vienokius ar kitokius santykius – visa gausybė, tačiau tau širdyje pučia tuštumos ir vienišumo vėjai, o judesius kausto vidinis skausmas? Ir tai – daugeliui pažįstamas jausmas!

Skaityti daugiau ...

Mintys materializuojasi: kaip mąstyti pozityviau?

Gyvenime būna visokių dienų: ir nuostabių, priverčiančių šokinėti iš džiaugsmo, ir kupinų sunkumų, iššūkių, kurie itin sekina. Įprastai sėkmingomis dienomis mes būname pakilios nuotaikos ir jaučiamės gerai, tačiau susidūrus su iššūkiais reakcijų skirtumai būna ryškesni: vieną asmenį sunkumai tik dar labiau motyvuoja, o kitas, vos iškilus menkiausiai kliūčiai, puola į neviltį ir keiksnoja viską iš eilės. Kita vertus, galime matyti daug iškilių ir sėkmingų žmonių, kurie į pasaulį žvelgia itin pozityviai, nepriklausomai nuo to, ar jų gyvenime ryškiai šviečia saulė, ar siaučia didžiausia audra ir uraganas.

Skaityti daugiau ...

Tėvai ir vaikai: kaip bendrauti su vaikais?

Vienas iš opiausių tėvams iškylančių klausimų - kaip susikalbėti su savo vaiku? Nors atrodo, kad visada kalbame naudodami tą pačią kalbą, ilgainiui, tai vis tiek nepadeda išvengti nesusikalbėjimų. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, tačiau ir kaip tai yra pasakoma. Taip pat svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, į tai, kas būdinga tokio amžiaus vaikams bei kaip, priklausomai nuo to, reikėtų kalbėtis su vaiku.

Skaityti daugiau ...

Distimija – kai depresija slepiasi funkcionalumo šešėlyje

Turbūt dauguma mūsų, išgirdę žodį „depresija“, mintyse įsivaizduoja nepaprastai liūdną ir prislėgtą asmenį, kuris visą dieną neišlipa iš lovos ir save izoliuoja nuo draugų ir šeimos. Tai yra stereotipinis ir, iš tiesų, neretai pasitaikantis sunkios depresijos veidas. Žmonės retai pagalvoja, kad ir sėkmingieji, iš pažiūros viską turintieji gali sirgti šia liga. Tačiau depresija turi daug veidų ir daug vardų, o vienas jų – „distimija“.

Skaityti daugiau ...

10 rimtų frazių, kurias vartoti reikėtų atsargiau

Kai kurie posakiai mūsų kalboje įsišakniję taip giliai, kad švaistomės jais net nesusimąstydami – o reikėtų. Mat tai, kas mums atrodo nereikšminga, situaciją užglaistanti ar pokalbį pratęsianti frazė, kitiems gali suteikti įspūdį, neretai klaidingą, apie mūsų asmenybę ar požiūrį. Edukacinės psichologijos ekspertas Marty Nemko išskiria šias frazes, kurių vartojimą kiekvienam iš mūsų vertėtų peržiūrėti ir nuspręsti, ar jas sakome vietoje ir laiku.

Skaityti daugiau ...

Kaip aktyvus klausymasis padeda kurti artimesnius tarpusavio santykius?

Gebėjimas įsiklausyti į žmogaus reiškiamas mintis, įsijausti į jo pasakojimą, pabūti jo vietoje, išgyventi įvykius kalbančiojo akimis yra tai, ko mes tikimės iš kitų, kai kalbame apie save, apie savo reikšmingus gyvenimo įvykius, jausmus ar problemas. Juk labai yra smagu, kai jautiesi suprastas. Atrodo, jog kartais net nereikia jokio patarimo ar išmintingų žodžių, tiesiog norisi būti suprastam, išklausytam, priimtam toks koks esi su visais rūpesčiais ir baimėmis. Psichologas Carl Rogers yra pasakęs, kad aktyvus ar gilus klausymas yra kiekvieno sveiko santykio pagrindas. Tai taip pat yra vienas veiksmingiausių būdų asmenybei augti ir keistis.

Skaityti daugiau ...

Kaip būti savo pačių emocijų „architektu“?

Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Mokslinėje literatūroje vis dažniau kalbama apie tai, jog emocijoms įtakos turi mūsų pačių valia.

Skaityti daugiau ...

Mokyklinio amžiaus vaikų stresas: požymiai, priežastys ir kaip išvengti

Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis. Vaikai dar nėra tiek kognityviškai ir emociškai subrendę kaip suaugusieji, tačiau nepaisant to retas gauna žinių apie tai, kaip galima susitvarkyti su jaučiamu stresu. Moksliniuose darbuose teigiama, jog vaikystėje patirtas stresas siejasi su rizikingu elgesiu ir sveikatos problemomis jau suaugusiame amžiuje. Šiuo atveju rizikingas elgesys apima tokias kategorijas: fizinė (nelaimingi atsitikimai, patyčios), biologinė (alkoholio vartojimas, rūkymas, nepakankamas maistinių medžiagų gavimas), psichologinė (emocinė prievarta, skyrybos), socio-ekonominė (diskriminacija). Amerikos šeimos gydytojai pateikia, jog 75-90 proc. pacientų apsilankymų yra susiję ar yra patiriami dėl jaučiamo streso. Taip yra todėl, kad stresas gali pasireikšti ir fiziškai. Daugiausiai analizuoti yra galvos skausmai ir fizinis skausmas. Čia svarbu tai, jog vaikai skausmą suvokią ir išgyveną stipriau, nei jų tėvai.

Skaityti daugiau ...

Depresija: patarimai, padėsiantys išvengti depresijos

Depresija nėra vienas iš tų reiškinių, į kurio priežastį gali besti pirštu ir pareikšti: „Štai kas ją sukelia“. Atvirkščiai – iki šiol nėra bendro sutarimo, kur slypi jos šaknys. Mokslininkai ir tyrėjai sutinka, kad tai – kompleksinis sutrikimas, apjungiantis bio-socio-psicho modelį (tai reiškia, jog depresijos išsivystymui turi reikšmės, tiek biologiniai, tiek socialiniai ir asmeniniai faktoriai).Vis dėlto tai nereiškia, jog negalima pateikti jokių rekomendacijų, kaip depresijos išvengti. Taip, jos vengti galima ir būtina.

Skaityti daugiau ...

Žiniasklaidos įtaka išvaizdos suvokimui ir jos mažinimo būdai

Viena žinomiausių XXI amžiaus sveikatos problemų – valgymo sutrikimai, kurių bene dažniausia priežastis – nepasitenkinimas savo kūno vaizdu, arba kitaip - išvaizda. Kūno vaizdo suvokimas – tai būdas, kaip žmogus galvoja apie savo kūną bei, koks jis atrodo kitiems. Plačiai žinoma, kad prie idealaus kūno vaizdo formavimo ypatingai prisideda žiniasklaida, siųsdama netiesiogines žinutes apie tai, koks turi būti tobulos moters bei tobulo vyro kūnas. Matydami tokius idealus (kurie, beje, dažniausiai yra apskritai nerealūs) viešojoje erdvėje, net ir normalaus sudėjimo bei svorio žmonės beviltiškai stengiasi juos atitikti, kas dažnai ir tampa valgymo sutrikimų atsiradimo priežastimis. Manoma, jog atskleidimas, kokią įtaką žiniasklaida daro kūno vaizdo suvokimui, ir kaip būtų galima šios įtakos išvengti, ar ją sumenkinti, padėtų sumažinti valgymo sutrikimų paplitimą. Panagrinėkime šį reiškinį detaliau.

Skaityti daugiau ...

Vienatvė – kodėl aplinkui tiek daug vienišų, besišypsančių žmonių?

Vienišiems žmonėms daugelis turi paprastą ir, jų manymu, veiksmingą patarimą: „Išeik iš namų ir susitik su kitais“. Skamba lyg ir logiškai, tačiau nustebtumėte sužinoję, kokiai mažai daliai vienišių šis patarimas iš tiesų padeda. Mat vienatvės fenomenas, kaip ir visos žmogiškosios patirtys, yra kur kas sudėtingesnis.

Skaityti daugiau ...

Savęs pažinimas: 10 klausimų, kuriuos būtina sau užduoti

Neteisinga manyti, kad susitelkimas ties savimi veda į narcisizmą. Žinoma, mes nekalbame apie kraštutinumus, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Sveikas gebėjimas ir mokėjimas pažvelgti į savo vidų, savo asmenybės poreikius, savęs pažinimas veda tiek į produktyvesnį darbą, tiek į pilnesnius santykius. Kaip ir dauguma psichologų, mes tikime, jog kiekvienas žmogus turėtų rasti bent kelias minutes tiktai sau ir nuoširdžiai atsakyti sau pačiam kad ir į šiuos klausimus:

Skaityti daugiau ...

Tėvai ir vaikai: Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (toliau minimas kaip angl. ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio išlaikymo sunkumai, neatidumas, užmaršumas, atidėliojimas, emociniai protrūkiai, impulsyvumas. Sutrikimo simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, todėl sutrikimas diagnozuojamas ganėtinai anksti. Tad apibendrinus, galima teigti, kad vaikai turintys ADHD pasižymi emociniais ir elgesio sunkumais.

Skaityti daugiau ...

Kas tave valdo: vidinis draugas ar kritikas?

Kai Jūs padarote klaidą, kokiais žodžiais su savimi tą akimirką kalbate? Jeigu vėluojate į susitikimą? Arba vis nepabaigiate pradėto projekto? Ar Jūs kritiškas, griežtas ir baudžiantis ar priešingai, rodote sau atjautą, supratimą ir palaikymą? Kiekvienas iš mūsų nesunkiai atpažįstame aprašytas situacijas. Nedrąsiai puoselėjame savo svajones, tikslus, įsivaizduojame, kaip nuostabu būtų užsiimti ta mėgstama veikla, dirbti darbą, kuriam esame įkvėpti, užsiimti tuo hobiu, kuris mus traukia, daugiau bendrauti su žmonėmis į, kuriuos norime lygiuotis, mokytis naujų dalykų ir panašiai. Tačiau dažnas iš mūsų susiduriame su tuo kritiku savo galvoje, kuris bando mus visaip pamokyti, patarinėja ir labai įtikinama, “visažinio” balsu postringauja, kaip mums reikia ar nereikia gyventi.

Skaityti daugiau ...

Kaip išvengti sunkumų ir būti laimingu žmogumi VISADA?

Užgriuvus nesėkmėms, darbų lavinai, stresui ar padaugėjus atsakomybėms dažnai pradedame negatyviai galvoti apie ateitį ir nebesidžiaugti dabartimi. Pradeda laimės nebeteikti tai, ką jau turime, mažus dienos pasisekimus užgožia nesėkmės, vis labiau pradeda atrodyti, kad tikslas, kurį norime pasiekti (pvz.: gerai pabaigti universitetą, įstoti į norimą profesiją, gauti paaukštinimą darbe, susirasti darbą, nusipirkti norimą automobilį, sutikti savo antrąją pusę ar pan.), padarys mus laimingais, tačiau kol kas tikslas yra kažkur toli ateityje ir dabar patiriamos nesėkmės atrodo vis labiau jį atitolina bei temdo laimės jausmą. Tuomet kaip nebesikankinti dėl nesėkmių ir būti laimingam? Kas gali suteikti laimės jei nesėkmės atrodo vis tiek bus ir užklups? Kaip padaryti, kad sunkumai nebeužgriūtų ir galėčiau netrukdomai būti laimingu žmogumi?

Skaityti daugiau ...

Depresija: kas tai, depresijos priežastys ir... kas iš to?

„Man depresija!“ – atsiduso ji papurtydama plaukus ir papūsdama lūpas...

Tikriausiai beveik kiekvienas bent kartą gyvenime yra ištaręs, kad jam „depresija“, nes nuotaika buvo slogi, nemaloni arba paprasčiausiai neapsakoma. Tačiau, kai kurie iš mūsų tardami „depresija“ jaučia vidinį jaudulį, kuris kyla dėl baimės, jog šis psichikos sutrikimas yra tai, kas ir kamuoja kiekvieną dieną, gyvenant vis greitėjančiu pasaulio tempu. O kai kurie iš mūsų „depresija“ supranta kaip tam tikrą „sunkumą“, kurį reikia spręsti... O galbūt šį žodį išgirdo apsilankius pas psichiatrą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Taigi...

Skaityti daugiau ...

Iš tamsos į šviesą: kaip padėti sau, kai susiduriama su emocine krize? I dalis

Kiekvieną kartą, kai po tamsiausios nakties, ateina šviesi diena, galime suprasti, jog pasaulyje egzistuoja natūralus gyvenimo ritmas – keičiasi metų laikai, bėga dienos. Mes, žmonės, esame šios gyvenimo kaitos dalis ir gyvename pagal tam tikrus gamtos dėsnius. Tokia yra darna, pusiausvyra ir harmonija ne tik pasaulyje, bet ir kiekvieno iš mūsų gyvenimuose.

Tačiau gyvenime būna iš ties sunkių momentų, kuomet mūsų pusiausvyra sutrinka ir norėdami grąžinti savo sielos ramybę, mums reikia praeiti ilgą vidinės kovos bei atgijimo kelią. Tuo metu jaučiamės tarytum „užstrigę“ vienoje vietoje: mums atrodo, jog niekas nesiseka, jaučiamės nesaugiai, bijome savęs, ar pritrūksta iniciatyvos pakeisti savo gyvenimus ir susigrąžinti vidinę ramybę. Šioje I–ojoje dalyje kalbėsime apie emocinę krizę, jos požymius ir kaip pirmiausia padėti sau pačiam. II–oji straipsnio dalis bus orientuota į tolimesnius ateities pokyčius, išgyvenus krizę.

Skaityti daugiau ...

Kaip save motyvuoti: išorinė ir vidinė motyvacija

Atrodo, užsibrėžėte kilnų ir sau reikalingą tikslą, ir jau kitą dieną puolėte jį įgyvendinti. Vis dėlto po kelių dienų, o gal savaičių pastebite, jog kas kartą atlikti žingsnį norimo tikslo link (pvz., išmokti naujų užsienio kalbos žodžių ar nueiti į sporto klubą) darosi vis sunkiau. Tuo tarpu jūsų kolega kantriai diena iš dienos stumiasi savojo tikslo link. Negana to, jis nepraleidžia progos pasidalinti savo „įkvepiančia“ patirtimi, kurią jam sukelia įveikti žingsneliai... Jaučiatės dėl to blogai? Neskubėkite savęs teisti. Gali būti, kad jūsų užsidegimo stoką lemia ne charakterio savybės ar tinginystė, o paprasčiausiai... netinkama motyvacija. Tad šį kartą temoje „Kaip motyvuoti save“ kalbame apie dvi skirtingas motyvacijos rūšis.

Skaityti daugiau ...