Kad šeimoje užtektų vietos visiems

Šeima – ramybės uostas, užuovėja užklupus netikėtumams ir išbandymams, saugus prieglobstis ir atrama prireikus. Visgi remdamiesi savo, o galbūt ir kitų žmonių patirtimis galime pradėti abejoti, svarstyti ir diskutuoti, ar iš tikrųjų šeima visada yra toks ramstis, kurio reikia vaikams? Ar iš tikrųjų šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir jo poreikiai patenkinami? Ar konkurencija šeimoje - įprastas ir pateisinamas reiškinys, ar visgi tai - vaiko poreikių nepatenkinimo išraiška? O gal konkurencija mus užgrūdina ir padeda patenkinti poreikius? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Skaityti daugiau ...

Kaip tinkamai mylėti savo vaiką?

„Vaiko siela yra tokia pat komplikuota kaip ir mūsų ir yra pilna prieštaravimų. Mokytojas, kuris, užuot vertęs, išlaisvina, kuris ne tempia, bet kelia, ne spaudžia, bet formuoja, ne liepia, bet moko, ne reikalauja, bet klausia, kartu su vaiku išgyvens daugybę įkvepiančių akimirkų ir turės daug galimybių stebėti per ašarų šydą, kovą tarp gėrio ir blogio jėgų jo širdyje ir pamatyti, kaip laimės šviesos angelas.“ Šiuos žodžius galime rasti lenkų pedagogo, gydytojo ir rašytojo Janušo Korčako knygoje „Kaip mylėti vaiką“. Kaip taikliai šis rašytojas apibūdina vaiko sielą, kuriai reikia rūpesčio, dėmesio, supratimo, išlaisvinimo, padrąsinimo, patarimo...Ir kaip pasisekė tam, kuris pasiryžo prisidėti prie vaiko sielos brandos ugdymo ir stebėti vaiko augimą bei pokyčius. Pasisekė ir vaikui, atradusiam saugų prieglobstį ir ramią buveinę augimui ir vystymuisi.

Skaityti daugiau ...

„Etikečių klijavimas“ – o kas čia blogo?

Jautruolis(ė), storulis(ė), manekenė(as), moksliukė(as), isterikas(ė), vunderkindas(ė)....Ir dar daugelis kitų kasdien sutinkamų ir išgirstamų asmens apibūdinimų iš pirmo žvilgsnio, atrodo, negali daryti jokios įtakos tam, kurį apibūdina šiais ar panašiais žodžiais. Visgi giliau pažvelgus į taip vadinamąsias „etiketes“, galima pastebėti neigiamą jų poveikį tiek pačiam žmogui, tiek tolesniam jo gyvenimui. Šiame straipsnyje ir aptarsime neigiamą klijuojamų „etikečių“ įtaką žmogaus gyvenimui.

Skaityti daugiau ...

Besąlyginis priėmimas – kas tai ir kodėl jo reikia?

Ar dažnai savo kasdienybėje girdime žodžius: „priimu tave tokį, koks esi“, „man tu patinki būdamas savimi“, „esi pakankamas“, „priimu tavo jausmus ir mintis, papasakok daugiau apie tai...“? Tikriausiai tai nėra dažna patirtis. Dar daugiau - daugelis iš mūsų nesame to patyrę apskritai. Taigi, kodėl taip svarbu patirti besąlyginį priėmimą? Ir kaip tokios sulaukto priėmimo iš kito žmogaus patirtys formuoja asmenybę ir ją augina, o gal net gydo?

Skaityti daugiau ...

Nebenoriu būti valdomas savo pykčio

Pyktis – tai viena iš bazinių emocijų, laikoma natūralia reakcija į nepasitenkinimą keliantį aspektą. Neretai pyktis pasireiškia tuomet, kai reikalai klostosi ne taip, ar ne ta linkme, kuria norėtume. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar mūsų jaučiamos emocijos yra pozityvios ar negatyvios, jos yra žmogaus gyvenimo dalis ir reikia mokėti su tuo sugyventi.

Skaityti daugiau ...

Kaip grožinės literatūros skaitymas lemia Jūsų vaiko raidą

Akivaizdu, jog gebėjimas skaityti ir gyvybiškai būtinas Jūsų vaikui mokantis, kadangi be skaitymo vaikai negalės suprasti vadovėlių. Jei į skaitymą žiūrima kaip į namų ruošą, dauguma vaikų pabėga nuo knygų visam gyvenimui, nebent mokytojai ar tėvai paskatina juos skaityti ir pristato jiems neakademinę jaudinančią literatūrą.

Skaityti daugiau ...

Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti?

Kas yra paauglystė?

 Pirmiausia, kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos įvairių autorių būna ne vienodos, įprastai mokslininkai išskiria skirtingą laikotarpį mergaitėms (10 –18 m.) ir berniukams (11 –19 m.).

Skaityti daugiau ...

18 psichologinių principų, padėsiančių kiekvienam mokytojui (1 dalis)

Mokytojams nuolat yra pateikiama daugybė metodikų, ir žadama, kad jos padės pagerinti mokymosi instrukcijas, mokymąsi universitete, grupės susitikimų eigą, ir t.t. Dalis informacijos yra iš tiesų naudinga, tačiau likusi dalis, deja, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.  2015 m. mokyklos psichologų ir psichologų – mokytojų asociacija (Amerikos Psichologų Asociacijos dalis) paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus. Šie principai yra suskirstyti į 5 psichologinio funkcionavimo dalis: pažinimas ir mokymasis; motyvacija; socialinė ir emocinė dimensijos; mokymasis ir kontekstas; vertinimas. Nors rekomendacijos buvo sukurtos specifiškai konkrečiam tikslui, tačiau jas gali sėkmingai naudoti bet kurio dalyko mokytojai. Jos padės mokiniams išvystyti įgūdžius, ir mokytis efektyviau.

Skaityti daugiau ...

Įtampa tarp lyčių - iš kur ji ir kaip ją sumažinti?

Net ir šiomis dienomis, kai nuolat akcentuojama tolerancija ir lygybė, galima jausti tam tikrą įtampą tarp lyčių. Kaip psichiatras Alfredas Adleris teigia, ši įtampa atsiranda dėl mūsų dažniausiai savaime įsisąmonintų prietarų apie lyčių skirtumus. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti moters nevisavertiškumas, kuris skatina vyro aroganciją, o tai nuolat trikdo lyčių harmoniją.

Skaityti daugiau ...

Tėvų nesutarimai: stipresnės tėvų sąjungos kūrimas

Dažniausias šeimos komedijų scenarijus skamba taip: vienas iš tėvų stengiasi perduoti autoritetingą žinutę klystančiam vaikui, o kitas iš tėvų bando juokauti apie pačių tėvų vaikiškumą. Šios situacijos sukelia mums juoką vėl ir vėl, nes tai atspindi įtampą, kurią dažnai patiriame namuose. Tačiau nesijuokite per smarkiai, nes čia išryškėjanti tema gali būti pagrindine kliūtimi sėkmingai tėvystei.

Skaityti daugiau ...

Viena svarbiausių, bet pamirštama savybė, kurios turėtumėte tikėtis iš romantinio partnerio

 Jeigu esate rimtai nusiteikęs surasti sau tinkamą romantinį partnerį(-ę), šis procesas tampa panašus į mokslinį tyrimą. Eidami iš vieno pasimatymo į kitą, susitikdami skirtingus žmones jūs gaunate daugybę naujos informacijos. Skiriate laiko jai apdoroti, palyginti, padaryti išvadas. Greičiausiai savęs klausiate šių dalykų:

Skaityti daugiau ...

Kaip ugdyti empatiją ir gerinti bendravimą su aplinkiniais?

Kas yra empatija ir kam ji reikalinga?

Vienas iš pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam aplinkinių žmonių. Graikų kalboje žodis empatheia reiškia „įsijautimą“. Empatija, kaip tarpasmeninių santykių ypatybė, yra pagrindinė vertybė, garantuojanti efektyvų tarpusavio bendravimą. Tai yra gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes, vidines patirtis. Kuomet mums pavyksta parodyti kitam žmogui, jog jį suprantame ir priimame – tarpusavio bendravimas tampa šiltesnis ir geresnis. Bendravimo procese empatija yra svarbus įgūdis bei gebėjimas suprasti ir jausti tai, ką jaučia kitas.

Skaityti daugiau ...

Aplinka, leidžianti būti savimi, ar aplinka, uždaranti į „dėžutę“?

Gyvenime visi esame skirtingi: įvairiais pomėgiais, darbais, talentais, potyriais, patirtimis, išvaizda, mąstymu ir daugeliu kitų aspektų. Tačiau yra sritys, kurios bendrai paliečia visus – asmeninis gyvenimas, šeima, darbas, aplinka ir pan. Šįkart norėčiau pakalbėti apie vieną faktorių, kuris mus supa diena iš dienos ir nuo kurio niekur nepabėgsime ar nepasislėpsime, tai – aplinka – mus supantys žmonės.

Skaityti daugiau ...

3 manipuliacijos būdai, kurie greičiausiai naudojami ir su Jumis

Protiniais ginklais žmonės naudojasi visur – rinkodaroje ir pardavimuose, politikoje ir mūsų asmeniniuose gyvenimuose. Pasitelkdami klaidingą argumentaciją jie įperša mums įsitikinimą, jog privalome galvoti taip, o ne kitaip. Tačiau ar galėtume paneigti, jog niekada nedarome to paties? Kažin. Kaip atpažinti manipuliavimą bei kaip elgtis, kai jumis manipuliuojama?

Skaityti daugiau ...

Santykių ateitis: kaip ilgai jūs liksite pora?

Jokia romantinė draugystė nėra, negali ir neturėtų būti tobula. Smulkūs nesutarimai gali vykti nors ir kasdien, tačiau jie toli gražu nereiškia, jog tokia draugystė pasmerkta žlugti. Ir atvirkščiai – išdidūs, jog „niekada“ nėra susipykę, partneriai gali net nenujausti, kaip greitai jie artėja prie idealizuojamų santykių pabaigos, mat vienam iš jų baigsis kantrybė. Tad šį kartą pateikiame keturis svarbius klausimus, kurie leidžia įvertinti, kiek tvari jūsų draugystė.

Skaityti daugiau ...

Tėvai ir vaikai: kaip bendrauti su vaikais?

Vienas iš opiausių tėvams iškylančių klausimų - kaip susikalbėti su savo vaiku? Nors atrodo, kad visada kalbame naudodami tą pačią kalbą, ilgainiui, tai vis tiek nepadeda išvengti nesusikalbėjimų. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, tačiau ir kaip tai yra pasakoma. Taip pat svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, į tai, kas būdinga tokio amžiaus vaikams bei kaip, priklausomai nuo to, reikėtų kalbėtis su vaiku.

Skaityti daugiau ...

10 rimtų frazių, kurias vartoti reikėtų atsargiau

Kai kurie posakiai mūsų kalboje įsišakniję taip giliai, kad švaistomės jais net nesusimąstydami – o reikėtų. Mat tai, kas mums atrodo nereikšminga, situaciją užglaistanti ar pokalbį pratęsianti frazė, kitiems gali suteikti įspūdį, neretai klaidingą, apie mūsų asmenybę ar požiūrį. Edukacinės psichologijos ekspertas Marty Nemko išskiria šias frazes, kurių vartojimą kiekvienam iš mūsų vertėtų peržiūrėti ir nuspręsti, ar jas sakome vietoje ir laiku.

Skaityti daugiau ...

Kaip aktyvus klausymasis padeda kurti artimesnius tarpusavio santykius?

Gebėjimas įsiklausyti į žmogaus reiškiamas mintis, įsijausti į jo pasakojimą, pabūti jo vietoje, išgyventi įvykius kalbančiojo akimis yra tai, ko mes tikimės iš kitų, kai kalbame apie save, apie savo reikšmingus gyvenimo įvykius, jausmus ar problemas. Juk labai yra smagu, kai jautiesi suprastas. Atrodo, jog kartais net nereikia jokio patarimo ar išmintingų žodžių, tiesiog norisi būti suprastam, išklausytam, priimtam toks koks esi su visais rūpesčiais ir baimėmis. Psichologas Carl Rogers yra pasakęs, kad aktyvus ar gilus klausymas yra kiekvieno sveiko santykio pagrindas. Tai taip pat yra vienas veiksmingiausių būdų asmenybei augti ir keistis.

Skaityti daugiau ...

Vienatvė – kodėl aplinkui tiek daug vienišų, besišypsančių žmonių?

Vienišiems žmonėms daugelis turi paprastą ir, jų manymu, veiksmingą patarimą: „Išeik iš namų ir susitik su kitais“. Skamba lyg ir logiškai, tačiau nustebtumėte sužinoję, kokiai mažai daliai vienišių šis patarimas iš tiesų padeda. Mat vienatvės fenomenas, kaip ir visos žmogiškosios patirtys, yra kur kas sudėtingesnis.

Skaityti daugiau ...

Tėvai ir vaikai: Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (toliau minimas kaip angl. ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio išlaikymo sunkumai, neatidumas, užmaršumas, atidėliojimas, emociniai protrūkiai, impulsyvumas. Sutrikimo simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, todėl sutrikimas diagnozuojamas ganėtinai anksti. Tad apibendrinus, galima teigti, kad vaikai turintys ADHD pasižymi emociniais ir elgesio sunkumais.

Skaityti daugiau ...

Būti puikiais vaikų auklėjime galite išmokti – net jei patys vaikų neturite

Jeigu reikėtų įvardinti paprastai, nemažai tėvų į klausimą, ką reiškia juo būti, atsako taip: „Tai pats sunkiausias ir labiausiai atlyginantis darbas, kokį tik galima įsivaizduoti.“ Sunkumai, regis, yra begaliniai – bet tokie patys yra ir džiaugsmai. Psichologų pora R. Sword ir P. Zimbardo prisimena, kaip vienas vyras pasakojo jiems neįsivaizdavęs, kokia gili gali būti meilė, kurią jis jautė savo žmonai. Tačiau paėmęs savo kūdikį ant rankų jis suprato, kad savo vaiką myli dar labiau. Kita mama taip stipriai pamilo savo pirmąjį vaiką, kad suabejojo, ar galės taip pat mylėti ir antrąjį. Tačiau pasirodė, jog meilės užtenka visiems.

Skaityti daugiau ...