Konfliktai poroje (šeimoje) – draugas ar priešas?

Konfliktai – tai ne pats mėgstamiausias reiškinys santykiuose. Menas yra mokėti juos valdyti ir spręsti. Ar konfliktai poroje gerai ar blogai? Kokia jų nauda ar žala ir nuo ko tai priklauso? Kaip juos konstruktyviai spręsti? Visa tai šiame straipsnyje.

Konfliktų poroje nauda

Kartais pykčiai santykiuose yra naudingi ir padeda apsibrėžti kiekvienam savo asmenines ribas, pažinti vienas kitą dar labiau, stiprinti santykius. Ar konfliktai taps problema priklauso nuo to, kaip jie yra sprendžiami. Jei nuolat laikomasi savo arba nuolat pataikaujama, viduje kyla nepasitenkinimas, kuris gali virsti į užgniaužtą ar atvirą pyktį ir galų gale reikštis kabinėjimusi prie smulkmenų. Tuomet pykčių vis daugėja ir jie gali pradėti neigiamai veikti santykius.

Koks pyktis yra žalingas?

Žalingas pyktis yra tuomet, kada jis yra užgniaužiamas, sunkiai kontroliuojamas arba nekonroliuojamas. Tuomet gali prasidėti „išsiliejimai“ ant parnterio, vaikų, draugų. Užgniaužtas pyktis gali paskatinti piknaudžiauti alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, paskatinti pasyvią agresiją poroje, kada prasideda specialiai „kišami pagaliai į ratus“ – vengiama kalbėti apie problemas, nukreipinėjama tema, nesiklausoma bei nesiskaitoma su partneriu, nepaisomi jo poreikiai, „griežimas per dantį“, manipuliuojama parteriu – sukeliamas kaltės jausmas ir pan. Taip išliejamas susikaupęs pyktis. Taip pat moksliniai tyrimai rodo, kad besikaupiantis pyktis ir nusivylimas prognozuoja pykčius bei parstesnę santykių kokybę. Tad negebėjimas valdyti pykčio ir nuoskaudų kaupimas ardo santykius.

Nesibaigiantys pykčiai, kaltinimai, nesusikalbėjimas – ar tai pabaiga?

Visuomet santykiuose ateina etapas, kada ištinka krizės, kurių metu konfliktai ir pykčiai paūmėja. Be to, pykimasis ne būtinai gali reikšti blogus dalykus, tai parodo, kad santykiai rūpi abiems pusėms. Tačiau jei pykčiai tęsiasi ilgai, verta susimąstyti, galbūt reikia susėsti ir pasikalbėti nuoširdžiai apie tai, kaip jaučiamasi santykiuose. Tačiau tai daryti reikia nuslūgus emocijoms. Už nesibaigiančių pykčių gali slypėti nusivylimas, nuoskaudos, kuriuos aptarus ir išgirdus partnerį, pykčių gali sumažėti.  

Pykimos taisyklės

Nesipykti viešumoje, prie draugų ar vaikų, geriau palaukti, kol nebus pašalinių asmenų ir tuomet pasikalbėti. Jei tai labai svarbu ir skubu, tiesiog nueiti kur nors toliau, kad niekas netrukdytų išsiaiškinti nesklandumų. Taip jūsų asmeninės santykių problemos netampa viešos ir taip parodoma pagarba partneriui bei jūsų santykiams. Niekam nėra malonu aplinkiniams girdint iš partnerio išgirsti priekaištus ar kaltinimus konflikto metu. Tai gali tik dar labiau pabloginti situaciją, ypač jei konfliktus mato vaikai. Tai jiems sukelia papildomą ir nereikalingą stresą, nes jie ima kaltinti save dėl kylančių pykčių šeimoje. Taip pat susipykus nebėgti ir nesiskūsti visam draugų ratui, koks partneris blogas ir koks aš nuskriaustas, geriau kitokiais būdais išlieti susikaupusias esmocijas, pavyzdžiui, sportuojant, skaitant, rašant ar pasikalbėti su artimiausiu Jums žmogum, tačiau be jokių kaltinimų partneriui, o tiesog nupasakoti savo būseną, taip „išventiliuojant“ savo emocijas. Taip pat svarbu negrasinti išsiskyrimu, nes tai didina nepasitikėjimą ir disharmoniją santykiuose, o ilgainiui tokie grasinimai tampa nebeveiksmingi.

Konfliktų reikšmė, konsutruktyvus jų sprendimas ir kas būna, jei vengiama konfliktų.

Konfliktai yra reikšiminga sudedamoji santykių dalis, tačiau svarbu yra tai, kaip tie konfliktai valdomi ir sprendžiami. Kad būtų išvengta tolimesnių bereikalingų pykčių dėl netinkamo konfliktų sprendimo, svarbu yra nepasiduoti emocijoms ir nepulti parnerio su visa užplūdusia emocijų jėga, nepasileisti į kaltinimų laviną ir savo teisybės kišimą. Tačiau bręstant kofliktui arba konfliktuojant visuomet užkyla neigiamų emocijų banga, to išvengti neįmanoma ir tai normalu. Tai rodo, kad santykiai partneriams rūpi.

Svarbu, kaip tvarkomasi su užplūdusiomis neigiamomis emocijomis. Jei jos paleidžiamos į „konflikto areną“, tai gali griauti santykius. Todėl norint juos spręsti konstruktyviai, geriausia apėmus emocijoms – skirti sau laiko nusiraminti ir susidėlioti mintis, ir tik tuomet eiti kalbėtis. Taip bus išvengta įžeidžiančių žodžių, dėl kurių po to gali būti gėda. Nusiraminus ir kalbantis su partneriu yra svarbu jį išklausyti, taip pat išdėstyti savo mintis, kartu ieškoti bendro sprendimo būdo, tartis, diskutuoti, stengtis suprasti kito poreikius bei nepamiršti savųjų. Jei konfliktų vengiama, pastoviai kažkuris iš partnerių nuolaidžiauja, "nemato" problemų ar jiems iškilus vengia jų spresti, tai ilgainiui santykiuose gali atsirasti atšalimas ir įvykti skyrybos. Konfliktų sprendimas yra abiejų poroje esančių partnerių komandinis darbas ir indėlis į sėkmingus ir artimus santykius.

Ką daryti, kai artinasi pykčio banga?

Reiktų priimti ir įsisąmoninti tai, kad „Taip, aš pykstu!“, palaukti kol užplūstančios emocijos nuslūgs ir kada bus galima ramiau vertinti situaciją. Užplūdus pykčio bangai užplūsta ir visokios neigiamos mintys, kurios išreikštos ant pykčio bangos turi stiprią griaunamąją jėga, po kurios padariniai gali būti sunkiai ištaisomi arba neištaisomi. Tad nenorint įžeisti  ar pasakyti to, ko nenorite, geriausia palaukti kol emocijos nuslūgs ir tuomet eiti kalbėtis, nes emocijomis remti sprendimai dažniausiai būna klaidingi. Pyktis parodo kada, kokia situacija ar dalykai mums nepatinka, yra nepriimtini ar peržiangia mūsų ribas. Tai kaip signalas, kuriam nurimus, galima daryti sprendimus ir spręsti susidariusią netinkamą situaciją.

Žvilgsnis už užkuliusių, kurių pavadinimas „męs niekada nesipykstame“

Jei pora niekada nesipyksta, tai nėra ir santykių arba gyvena „tobulų“ santykių iliuzijoje arba meluoja, kad nesipyksta. Artimame santykyje visuomet daugiau ar mažiau iškyla konfliktų, nes abu žmonės skirtingi, rūpi vienas kitam - nėra identiški, kad viskas atitiktų ir patiktų ir dėl to nebūtų priežasčių pyktis. Net geriausi draugai kartais susipyksta. Jei pora niekada nesipyksta, galbūt jie pažįstami trumpą laiką, o jei šeima, gyvenanti daug metų niekada nesipyko, vadinasi reikia susirūpinti. Konfliktų nebuvimas šeimoje rodo, kad kažkas yra ne taip, už to gali slypėti įvairios asmeninės ar santykio problemos. Galbūt šeimoje nėra nuoširdumo, tikro santykio, einama į „kairę“ arba galbūt šeimoje vyrauja griežta tvarka, kuri trukdo šeimos nariams būti savimi.

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.