Kaip ugdyti empatiją ir gerinti bendravimą su aplinkiniais?

Kaip ugdyti empatiją ir gerinti bendravimą su aplinkiniais? Kaip ugdyti empatiją ir gerinti bendravimą su aplinkiniais?

Kas yra empatija ir kam ji reikalinga?

Vienas iš pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam aplinkinių žmonių. Graikų kalboje žodis empatheia reiškia „įsijautimą“. Empatija, kaip tarpasmeninių santykių ypatybė, yra pagrindinė vertybė, garantuojanti efektyvų tarpusavio bendravimą. Tai yra gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes, vidines patirtis. Kuomet mums pavyksta parodyti kitam žmogui, jog jį suprantame ir priimame – tarpusavio bendravimas tampa šiltesnis ir geresnis. Bendravimo procese empatija yra svarbus įgūdis bei gebėjimas suprasti ir jausti tai, ką jaučia kitas.

Kuomet suprantame kito asmens jausmus, mums pasidaro lengviau palaikyti tvirtesnius tarpasmeninius santykius ir užmegzti stipresnius emocinius ryšius. Empatiją galima lavinti kaip įgūdį, kuris, dirbant sveikatos priežiūros įstaigose, padeda gerinti pacientų klinikinius rezultatus bei emocinę savijautą. Taip pat siekiant būti sėkmingu lyderiu darbo sferoje, empatija nurodoma kaip itin svarbus įgūdis, padedantis atpažinti savo bei kitų žmonių emocijas, gerinant tarpusavio komunikavimą su bendradarbiais, pateikti aiškesnę ir suprantamesnę informaciją.

Empatijos rūšys: emocinė ir kognityvinė

Daugelis autorių nurodo, jog empatija yra daugiakomponentinis reiškinys, tad išskiriamos šios empatijos rūšys: emocinė bei kognityvinė. Apie šias rūšis šiek tiek plačiau:

  • Emocinė empatija apima kito asmens emocijų supratimą, jaučiamą rūpestį, kai kitam asmeniui nesiseka, ar išgyvenamą liūdesį kartu, kai kitas žmogus taip pat liūdi. Emocinė empatija - tai gebėjimas jausti kito žmogaus jaučiamas emocijas. Manoma, jog šios empatijos rūšies mechanizmas yra daugiau biologinis – už jį atsako vadinamieji veidrodiniai neuronai, kurie nulemia, jog kitų žmonių emocijos mums tampa tarsi „užkrečiamos“. Veidrodinių neuronų sistemos idėja (angl. mirror neuron system – MNS) teigia, jog socialinį pažinimą galima pagrįsti biologiniu pagrindu. Teigiama, jog veidrodiniai neuronai yra kaip „protingosios ląstelės“ nulemiančios tai, jog matydami žmogaus neverbalinėje kalboje emocijas, galime jas perimti. Pavyzdžiui, matant ašarojantį žmogų, mes galime išgyventi beveik tokius pat jausmus, kaip ir verkiantis asmuo. Taip pat pamatę besišypsantį žmogų kartais galime nevalingai nusišypsoti.
  • Kognityvinė empatija – tai gebėjimas suprasti kito žmogaus požiūrį, mąstymą, pažvelgti į situaciją jo akimis. Ši empatijos rūšis gali būti tapatinama su asmens individualios perspektyvos suvokimu, suprantant kito žmogaus požiūrį ir elgesį. Kognityvinė empatija leidžia suvokti bei perimti kitų asmenų nuomonę, vidines patirtis, jų nekritikuojant, bet suvokiant, kodėl vienokioje ar kitokioje situacijoje asmuo padarė būtent tokį sprendimą.

Kaip lavinti empatiją ir gerinti tarpusavio bendravimą?

Yra teigiančių, jog empatija, kaip asmens savybė, gali būti lavinama ir ugdoma. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti mokytis lavinti savo empatijos jausmą:

  1. Mokykitės klausytis kito žmogaus.

Empatijai ugdyti yra nepaprastai svarbu gebėti klausytis kito žmogaus ir būti su juo. Vis tik be bendravimo yra sunku suprasti kitą žmogų. Pagrindinė empatijos sąlyga – sugebėjimas klausytis, ką kalba kitas žmogus, negalvojant apie save ar savo problemas bei svarstymą. Tai yra buvimas „čia ir dabar“. Parodyti, jog klausomės žmogaus, galime naudoti jausmų atspindėjimą bei jo minčių perfrazavimą (klausiant, kaip asmuo jaučiasi, įvardijant jausmus, apie kuriuos jis kalba bei stengiantis juos suprasti).

  1. Naudokite aktyvaus klausymosi įgūdžius

Nebijokite klausti atvirus klausimus (kaip manai; ką tada galvojai; kaip jauteisi; kas vyko tuo metu; kaip galvoji, kas pasikeistų, jei; ką iš to išmokai...). Tokie klausimai skatina žmogų labiau atsiverti, pasidalinti savo požiūriu, apgalvoti ir pamatyti situaciją iš „kito kampo“. Parodykite, jog klausotės – linksėkite galva, palaikykite akių kontaktą, sėdėkite ramiai.

  1. Pasijauskite kito žmogaus „batuose“

Įsivaizduokite, jog esate tas žmogus ir apgalvokite, kaip reaguotumėte Jūs, jei būtumėte jo situacijoje. Pavyzdžiui, vienas žmogus stresinėje situacijoje gali nevalingai juoktis, taip mažindamas įtampą, o kitas asmuo gali verkti. Galbūt Jūs elgsitės dar kitaip. Empatiją didina ir tapatinimasis su filmų veikėjais.

  1. Venkite kritikuoti, moralizuoti ar „piršti“ savo požiūrį

Nedarykite skubotų išvadų, nesmerkite žmogaus už jo priimtus gyvenimo sprendimus. Mes iš tiesų nežinome, kas dėjosi to žmogaus viduje, kai jis priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Neretai turimos išankstinės nuomonės apie žmogų yra klaidingos. Pavyzdžiui, odos spalva, lytis, religija ar turimas tatuiruočių bei auskarų skaičius gali kelti tam tikras nuostatas ir įsitikinimus, kurie ne visada teisingi.

  1. Pažinkite save ir savo jausmus

Empatijos, kaip įsijautimo į kito žmogaus būseną, pamatas yra savivoka. Kuo labiau analizuojame ir pažįstame savo jausmus bei emocijas, tuo geriau išmokstame atpažinti, kaip jaučiamės skirtingose situacijose. Tuo pačiu galime labiau suprasti ir kitą žmogų, kuris būna panašioje situacijoje ir suvokti, kaip jis gali jaustis tuo metu. Kitaip tariant, kad suvoktume kitų jausmus, yra svarbu pirmiau suvokti savuosius ir juos analizuoti bei pripažinti.

Apibendrinant galima teigti, jog empatija yra viena iš pagrindinių tarpasmeninių santykių sąlygų, padedančių pasiekti platesnį kito žmogaus supratimą ir pažinimą. Tai yra lyg savotiškas buvimas kito žmogaus „kailyje“, kai galime iš ties suprasti, kas vyksta žmogaus viduje ir ko jam norisi. Jei sunku suprasti jo sprendimus ar mintis – santykiuose gali atsirasti nesusipratimai bei nesusikalbėjimai. Pavyzdžiui, empatija naudinga santuokoje, draugystės, tėvystės santykiuose. Empatiją galime pritaikyti ir siekiant bendrų tikslų bei geresnių rezultatų darbo sferoje. Tai palengvina konfliktų sprendimą, skatina pasitikėjimą, sąžiningumą ir atvirumą, reaguojant į kito žmogaus emocinę būklę ir savijautą. Dažnai į gebėjimą bendrauti empatiškai yra labiau atsižvelgiama ir darbo pokalbiuose, o ne tik pagal turimą išsilavinimą ar sukauptą darbo patirtį. Nuo gebėjimo suprasti kitus žmones, lanksčiai komunikuoti bei susivokti savo jausmuose, specialisto darbe gali priklausyti jo darbo kokybė. Vieni tarytum gimsta gebėdami būti empatiški, kiti gali praktikuotis būti empatiškais. Vienaip ar kitaip, empatija gali padėti užmegzti glaudesnius ryšius, didinti ne tik kitų asmenų pažinimą, bet ir platesnį savęs suvokimą.

„Kai kurie galvoja, kad intelektas yra svarbiausia: gebėjimas spręsti problemas, gebėjimas išgyventi, gebėjimas pamatyti progą ir ja pasinaudoti. Tačiau intelekto funkcijų nepakanka, jei nėra drąsos, meilės, draugystės, užuojautos ir empatijos.“ (Deanas Koontzas)

Pabaigai kviečiu pažiūrėti vaizdingą Įdomiosios Psichologijos video klipą apie tai, kuo skiriasi empatija nuo simpatijos. Spauskite ČIA

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.