Logo
Spausdinti šį puslapį

Tėvų nesutarimai: stipresnės tėvų sąjungos kūrimas

Stipresnės tėvų sąjungos kūrimas Stipresnės tėvų sąjungos kūrimas

Dažniausias šeimos komedijų scenarijus skamba taip: vienas iš tėvų stengiasi perduoti autoritetingą žinutę klystančiam vaikui, o kitas iš tėvų bando juokauti apie pačių tėvų vaikiškumą. Šios situacijos sukelia mums juoką vėl ir vėl, nes tai atspindi įtampą, kurią dažnai patiriame namuose. Tačiau nesijuokite per smarkiai, nes čia išryškėjanti tema gali būti pagrindine kliūtimi sėkmingai tėvystei.

„Ilgą laiką nežinojau, kaip išreikšti tai žodžiais,“ pasakoja Megan apie bendros tėvystės problemas. „Mano vyras visą laiką yra toks logiškas.. Kai aš nusprendžiu priimti sprendimą dėl kurio nors iš vaikų, jis visad pažvelgia į mane ir duoda pastabą, jog mano žodžiuose neįžvelgia „platesnio vaizdo“. Tik po kurio laiko aš supratau, jog tai verčia vaikus matyti mane neinteligentišką, ir negebančią priimti gerų sprendimų. Jam vis dar sunku pripažinti, jog tai kainavo žalos mūsų šeimai“. 

Šeimos tyrimai paremia Megan nuomonę, jog tokio tipo žinutės neigiamai įtakoja visą šeimos sistemą. Jouriles ir Murphy (1991) tyrimas, kuriame dalyvavo 87 šeimos, pastebėjo, jog yra ryšys tarp nesutarimų šeimoje, ir berniukų neretai netinkamo elgesio. Kiti tyrėjai gavo panašius rezultatus. Esmė yra ne tame, kad tėvai nesutaria dėl vaikų auginimo, o tame, kaip tėvai šiuos nesutarimus išreiškia vaikų akivaizdoje.

Tėvų nesutarimai

Tėvai nesutaria, ir tai yra normali šeimos santykių dinamikos dalis. Svarbu yra nesutarimų stilius ir intesyvumas, - tai nurodo į sudėtingesnes problemas. Kai nesutarimų stilius niekais paverčia kito iš tėvų pastangas, arba intensyvumas toks stiprus, kad šeimoe kelia pergyvenimus arba įtampas, rodo, kad tėvams reikia imtis veiksmų keisti situaciją. Kokios yra dažniausios apsunkintos komunikacijos tarp tėvų priežastys?

  • Neišreikštas žiaurumas. Santuokiniuose santykiuose įtampa gimsta natūraliai, tačiau kai kurios poros neturi įrankio tą įtampą sumažinti iki normalaus bendravimo. Kai kuriems tėvams daugiau streso atsiranda dėl rūpinimosi vaiku su raidos ar elgesio kitoniškumu. Kai įtampa nėra išreiškiama, ji tiesiog taip nedingsta, nors mes dažnai ir sakome sau, kad galime tiesiog pamiršti visa tai. Deja, dažnai įtampos pasireiškia, kai kitam iš tėvų reikia paramos, pavyzdžiui kai reikia atstovėti prieš vaikus. Neišreikštas apmaudas dažnai nuslopina kito iš tėvų pastangas įveikti vienus ar kitus vaiko sunkumus.
  • Kontrolės poreikis. Kai kurios situacijos rodo, kad tėvų nesutarimai reiškia bandymus kontroliuoti kitą iš tėvų. Motinos ir tėvai, kurie turi stipresnį kontrolės poreikį galimai praeityje patyrė situacijų, kai prarasdami kontrolę, jautėsi labai neramiai. Vietoj to, kad susitikti su šiais jausmais, vienas iš tėvų bando kontroliuoti visus aplink. Rezultate, vaikas nepatiria bendradarbiaujančio santykio su tėvais, ir dažnai mes matome, kad vienas iš tėvų yra lyg „bosas“, o kitas tarsi prisijungia prie vaikų grupės.
  • Klaidingai suprantami kito iš tėvų ketinimai. Kartais tėvai pasimeta, kai nesupranta kito iš tėvų logikos. Daugumoje situacijų tėvai apsvarsto nemažai faktorių, kuriuos jie laiko svarbiais priimant sprendimą, bet kadangi mes neskaitome minčių, kitas iš tėvų gali nematyti mano apsvarstytų faktorių, o matyti kitus. Dažnai tėvai neturi galimybės padiskutuoti, kai vaikas kažkaip pasielgia, ir dėl to pasimeta ties kito iš tėvų motyvacija.
  • Emociškai žalinga šeimos aplinka. Yra situacijų, kuomet šeimos situacija yra pavojinga vaikui ir jį žeidžia. Kai kurios šeimos bando įveikti smurtą, žodines tiradas ir rėkimo pliūpsnius, „už scenos“ gali nuvesti taip pat ir alkoholis bei narkotinės medžiagos, kai vienas iš tėvų bando atitaisyti kito įsivaizduojamai padarytą žalą. Kartais tėvai atkrinta į šias strategijas, kai pavyzdžiui jie jaučiasi užstrigę situacijoje, arba nenori griauti nusistovėjusios šeimos situacijos, t.y. įveikti žalingo elgesio.

Kiek yra būdų sumažinti kito iš tėvų efektyvumą?

 „Jis niekad nieko nepasakydavo, kad mane apgintų. Natūraliai jie ėmė matyti mane kaip blogietę“,- pasakoja dvynių mama.  Prastesnė tėvų komunikacija nereiškia tik peštynių šalia vaikų, dažniausiai ji pasireiškia subtilesniu elgesiu ir bendravimo stiliais, kai siunčiama žalinga žinutė. Daugumai tėvų nėra lengva atpažinti problemą, nes jie net neįsivaizduoja, kaip savo diskomfortą išreikšti žodžiais. Dažnai tėvams yra būdingas jausmas, kad jie nebėra bendradarbiavimo situacijoje, tačiau jie nemato šio modelio labai aiškiai. Toliau tekste yra aprašomi keli bendravimo ir elgesio būdai, kurie gali sukelti problemų:

  1. Žaidimas pagrindine korta. Žaidžiant kortomis, laimingas žaidėjas numuš kortą, kuri gali nukauti visas kitas kortas. Tėvystėje šis žmogus užgrobs tėvišką diskusiją ar pačią discipliną iš kito tėvo. Kartais taip nutinka, kai laimėtojas pasiverčia nauju autoritetu, šaukdamas ir taikydamas bausmes. Kitose situacijose laimėtojas gali skųstis, jog kitas iš tėvų yra vaikiškas, ar gali „sumažinti“ kitą tėvą iki vaiko statuso. Tėvams yra svarbu parodyti vaikams, kad jie yra vieningi disciplinavimo situacijose, tačiau šis tėvas ar mama dažnai parodys, jog yra stipresnis.
  2. Pagalbos teikėjas. Tuo metu, kai to nesuprasdamas vienas iš tėvų verčia vaiką emociškai kentėti, pagalbos teikėjas sunkioje situacijoje pasiūlys vaikui prizą. Dovanėlė nebūtinai turi būti skanėstas, tėvai gali naudoti įvairius būdus įsiteikti, pavyzdžiui leisdami vaikui naudotis kompiuteriu, kai jam ar jai laikinai tai yra uždrausta arba skirdami vaikui dėmesį ir suteikdami komfortą pertraukos metu. Pagalbos teikėjo vaidmuo skirtas sumažinti savo paties diskomforto ir nerimo jausmus dėl vaiko situacijų.
  3. Tėvai profaileriai. Šie tėvai individualiai kalbėsis su vaiku apie kitą iš tėvų, arba tiesiogiai skųsdamiesi jo/jos elgesiu, arba skųsis mažiau akivaizdžiais būdais. „Žinai, kad sunku, kai ji taip elgiasi“, gali sakyti šis tėvas, „Man yra sunku išbūti, kai ji neturi nuotaikos“. Šis tėvystės stilius leidžia vienam iš tiesų tiesiogiai nespręsti suaugusiojo problemų, šnekant su kitu iš tėvų. Situacijose, kai pasireiškia tikrai pavojingas tėviškas elgesys, šis tėvas geriau panašiu stiliumi kalbės su vaiku, bet nežengs gąsdinančio žingsnio kurti planą, kaip išvengti situacijos.
  4. Šis bendravimo stilius pasireiškia tuo, jog šeimos nariai yra nuteikiami prieš tą iš tėvų, kuris stengiasi įtvirtinti savo autoritetą arba tėvišką statusą. Prie vakarienės stalo jis arba ji gali paskatinti vaikus nesutikti su kito iš tėvų pasakytais žodžiais. Kartais šis žmogus subtiliai skatins visus vaikus užimti kraštutines pozicijas kito iš tėvų atžvilgiu. Kadangi paliekantis žmogus dažniausiai sušvelnina kito iš tėvų autoritetą konkrečioje situacijoje, vaikai natūraliai prie jo šliesis.

Įveikite šią problemą anksčiau, o ne vėliau

Yra beveik neįmanoma nustatyti tėvų bendravimo sunkumų, kol dar tęsiasi tėvystės situacija. Bandymas sukonfrontuoti tėvų klaidą dažnai pabaigia situaciją ginču, ar ankstyvu aiškinimosi su vaiku užbaigimu. O kai šeimos auga ir bendravimo sunkumai nebuvo išspręsti anksčiau, tuomet tampa dar sunkiau. Šie pasiūlymai gali padėti tėvams grįžti prie teisingo kelio bendraujant ir drauge būnant tėvais:

  • Apie esminius dalykus pakalbėkite iš anksto, ne prie vaikų – sulyginkite abiejų sąrašus, koks vaikų elgesys yra nepriimtinas, o kuriam elgesiui gali būti taikomos lengvesnės pasekmės. Pakalbėkite tokiomis svarbiomis temomis, kaip vaikų mušimas, ar pagalba vaikui, kai jis/ji šlapinasi į lovą.
  • Kiekvienas iš tėvų turėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp neigiamų ir teigiamų pasekmių – įsitikinkite, kad abu Jūs turite sąrašus pozityvių ir negatyvių pasekmių, kurias naudosite tėvystėje. Neturėtų vienas iš tėvų tapti „vykdytoju“, net jei jam ar jai tai būtų pati komfortiškiausia rolė.
  • Nesudarykite trikampių nebent kitas iš tėvų Jūsų to paprašė – triangulicija reiškia, jog įšokate į konflikto vidurį, kai pykstasi vaikas ir kitas iš tėvų, be prašymo. Jūs galite jausti, jog sugebėsite geriau išspręsti situaciją, tačiau taip neleidžiate kitam iš tėvų išspręsti problemos iki galo.
  • Kuomet nesutariate, atvirai išreikškite pagarbą kito iš tėvų nuomonei – atviri nesutarimai tarp tėvų dar nereiškia blogos tėvystės, ir jei elgsitės teisingai, gali tarnauti modeliu Jūsų vaikams, kaip reikia elgtis konfliktų metu. Paprasti posakiai, tokie kaip „Aš suprantu tavo požiūrį, bet..“ ir „Aš matau, kad taip tu jauti. Mano požiūris į situaciją yra kiek kitoks“, leis vaikams žinoti, kad pagarba ir nesutarimai tame pačiame pokalbyje gali eiti drauge.
  • Pagrindinės pasekmės už vaiko elgesį gali būti paskirtos po diskusijos – nėra tokios taisyklės, kad tėvai neturi laiko aptarti pasekmės, kurią skirs vaikui už jo elgesį, prieš pristatydami pasekmę vaikui. Skirkite kelias minutes sutarti, kokia galėtų būti tinkama pasekmė, ir kas būtų dar svarbiau, kaip kitą kartą paskatinti vaiką pasielgti tinkamai.
  • Jei nesutarimų prie vaikų vengsite, Jūsų vieningumas atneš vaikams tik geriausius rezultatus. Tokio lygio bendravimą su partrneriu pasieksite tik įdėję nemažai pastangų, prireiks drąsos keistis, ir supratimo, kad Jūs nieko neprarasite, tik įgysite kažką vertingesnio, jei Jums seksis.

 

Parengta pagal Dr. David Paltin straipsnį: https://childdevelopmentinfo.com/family-living/forming-strong-parent-unit/#.W1JJ5NL7TIU

Template Design © Joomla Templates | GavickPro. All rights reserved.