18 psichologinių principų, padėsiančių kiekvienam mokytojui (1 dalis)

18 psichologinių principų, padėsiančių kiekvienam mokytojui (1 dalis) 18 psichologinių principų, padėsiančių kiekvienam mokytojui (1 dalis)

Mokytojams nuolat yra pateikiama daugybė metodikų, ir žadama, kad jos padės pagerinti mokymosi instrukcijas, mokymąsi universitete, grupės susitikimų eigą, ir t.t. Dalis informacijos yra iš tiesų naudinga, tačiau likusi dalis, deja, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.  2015 m. mokyklos psichologų ir psichologų – mokytojų asociacija (Amerikos Psichologų Asociacijos dalis) paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus. Šie principai yra suskirstyti į 5 psichologinio funkcionavimo dalis: pažinimas ir mokymasis; motyvacija; socialinė ir emocinė dimensijos; mokymasis ir kontekstas; vertinimas. Nors rekomendacijos buvo sukurtos specifiškai konkrečiam tikslui, tačiau jas gali sėkmingai naudoti bet kurio dalyko mokytojai. Jos padės mokiniams išvystyti įgūdžius, ir mokytis efektyviau.

Mąstymas ir mokymasis: kaip mokiniai galvoja ir mokosi?

Yra atlikta daug edukologijos ir kognityvinių tyrimų, kaip vaikai gali geriau mokytis pamokoje. Pirmi 8 principai atspindi geriausią mokytojų praktikų patirtį, kaip padėti vaikams augti.

  1. „Mąstymas augimo link.“ Mokinių supratimas arba įsitikinimai apie gebėjimus ir inteligentiškumą daro įtaką jų mokymuisi.

Besimokantys, kurie tiki, jog inteligentiškumas yra lankstus ir lengvai formuojamas, o sėkmė yra susijusi su pastangomis, gali ilgesnį laiką koncentruotis ties tikslu, ir tęsti darbus, net jei kartą nepavyko. Puikus būdas pradėti mokslo metus yra pravesti diskusiją su mokiniais apie mūsų įsitikinimus dėl teigiamų pokyčių, ir paaiškinti vaikams, kaip jų nuomonės apie inteligenciją gali paveikti jų akademinę sėkmę. Angela Lee Duckworth teigia, jog tvirto būdo mokiniai dažniau pasiekia sėkmę, o šį bruožą galima išlavinti tinkamai vaikus nuteikiant. Internete galite ieškoti TED talk by psychologist Carol Dweck, ir TED talk by Angela Lee Duckworth.

  1. Pradinės žinios. Tai, ką mokiniai jau žino, veikia jų mokymąsi.

Tyrimai rodo, kad pradinės žinios turi įtakos ir abstraktaus mąstymo vystymuisi, ir mokymosi pokyčiui. Abstraktaus mąstymo raidoje, vaikai prijungia naujas žinias prie turimų, o konceptualaus augimo metu vaikai ištaiso turimų žinių klaidas. Norint palengvinti konceptualų augimą, yra reikalinga įgyti pagrindines mokiniui reikalingas žinias. Būtų svarbu jas įvertinti, pradedant kiekvieną naują skyrių. Vienas iš įvertinimo būdų būtų duoti vaikams 1 - 5 teiginius, kurių teisingumą jie įvertintų. Tuomet galima pradėti diskusiją. Nuo diskusijos rezultatų galima pereiti prie užduočių, kurios padės vaikams įgyti daugiau žinių arba ištaisyti jau esamų netikslumus. Pagrindų žinios gali padėti vaikams įsisavinti esminę medžiagą ir susieti dalyko temas.

  1. Teorijų apie raidos stadijas ribotumai. Vaikų mąstymo gebėjimų vystymasis ir mokymasis nėra apriboti raidos teorijų etapais.

Viena teorija negali apimti visų vaikų. Mokslo jau yra įrodyta, jog mokinių mąstymo gebėjimai ir mokymasis ne visuomet atitinka etapus, išskirtus raidos teorijų. Bendravimas su gabesniais ar daugiau žinančiais žmonėmis gali labai paskatinti vaiko mokymąsi ir augimą. Mokymąsi galima palengvinti  palaikant vaikus, skatinant juos kalbėti prie lentos, diferencijuojant ir skiriant užduotis maišytomis grupėmis. Svarbu būtų atsižvelgti, jog gabesniems vaikams reikėtų galimybių dirbti su stipresniais už juos arba lygiais jiems, kelti iššūkius. Šie žmonės gali būti tiek kiti mokiniai, tiek ir mokytojai.

  1. Lengvinanti aplinka. Mokymasis remiasi kontekstu, o pritaikyti išmokta naujiems kontekstams dažnai yra sunkiau, tad reikėtų tai skatinti.

Mokinių augimas ir gilesnis mokymasis vystosi, kai instruktoriai padeda vaikams išmoktus naujus dalykus perkelti ir pritaikyti naujuose kontekstuose. Vaikams tai vyksta lengviau, kai mokytojas koncentruojasi ties gilesniu mokymusi ir investuoja tam daugiau laiko. Vienas iš būdų skatinti vaikus yra duoti užduotį, kad tai, ką jie išmoko klasėje, pritaikytų realaus pasaulio problemoms spręsti ar įvertinti.

  1. Ilgalaikiams įgūdžiams yra būtina praktika.

Taikant šį principą, vaikai lengviau perkels išmoktą medžiagą į ilgalaikę atmintį ir čia ją užkoduos. Formalaus įvertinimo metu mokytojai gali kelti praktines problemas, inicijuoti veiklas ir teikti pavyzdinius testus – taip jie pagilins vaikų žinias, įgūdžius ir padidins pasitikėjimą savimi. Kai mokytojai organizuoja daugiau reguliarių praktinių veiklų, vaikai ima geriau operuoti ilgalaike atmintimi. Praktiniai testai turėtų būti sudaryti iš atvirų klausimų, kurie reikalauja ir turimų žinių atgaminimo, ir meta iššūkius tas žinias taikyti naujame kontekste.

  1. Grįžtamasis ryšys. Aiškus, išsamiai paaiškintas ir laiku suteiktas grįžtamasis ryšys mokymuisi yra labai svarbus.

Norėtųsi pabrėžti mokytojo atsakų svarbą, ir kokie ypatingai reikšmingi yra būdai, kuriais suteikiamas grįžtamasis ryšys. Teikimo metu galima labai pakelti mokinio motyvaciją, arba padėti ją išlaikyti aukštą. Grįžtamasi ryšys tyri būti pasakomas aiškiai, turėtų būti paaiškinama išsamiau, ir teikiamas jis turi būti laiku.

  1. Savikontrolė labai padeda mokytis, o savireguliacijos įgūdžių galima išmokyti.

Savireguliacijos įgūdžiai – organizuotumas, savikontrolė, dėmesys, planavimas, atminties strategijos - pagerina mokymąsi ir įsitraukimą. Šių įgūdžių galima išmokyti tiesioginiu instruktavimu, modeliavimu ir klasės darbo organizavimu. Mokytojai gali mokyti organizacinių įgūdžių išryškindami svarbiausią mokymosi medžiagą, pamokos pradžioje ir apibendrinant, naudodami klasės kalendorių, pabrėždami sunkią medžiagą, kuriai bus reikalinga daugiau praktikos, skaidydami didelius projektus aprėpiamomis dalelėmis, naudodami tinkamą medžiagos dizainą, skirdami pakankamai laiko klausimams ir vaikų atsakymams, apibendrinimui ir praktikai. Galima riboti blaškymąsi, kurį sukelia naudojimasis mobiliais telefonais ir žiniasklaida. Tai būtų būdas vaikams praktikuoti savikontrolę.

  1. Kūrybingumas. Jūs galite sustiprinti mokinių kūrybingumą.

21-ajame amžiuje, kuriame vyrauja modernios technologijos, kūrybingumas yra būtinas bruožas. Ir kadangi tai nėra nekintantis bruožas, jį galima vystyti, rūpintis ir jo mokyti. Galima ypatingu būdu struktūruoti užduotis, kelti idėjas, kaip kūrybingai spręsti problemas. Pavyzdžiai gali būti tyrimų projektai, video projektai, demonstracijos ir modelių kūrimas.

Motyvacija: kas motyvuoja mokinius?

Mokiniams, kurie yra motyvuoti ir daugiau domisi mokymusi, geriau sekasi.

  1. Vidinė motyvacija. Mokiniai labiau džiaugiasi darbu ir geriau mokosi, kai jiems būdinga vidinė, o ne išorinė motyvacija.

Mokiniams yra būdingas autonomijos poreikis. Vidinis motyvavimas patenkina šį poreikį. Mokytojai gali pakelti vidinę vaikų motyvaciją ypatingais būdais ir metodais. Svarbu atkreipti dėmesį, jog vidiniai motyvatoriai skirtingai motyvuoja vaikus, ir mokyme, be abejo,  yra vietos išorinei motyvacijai. Jūs galite duoti vaikams užduotį įvertinti savo motyvacijos tipą, ir padiskutuoti šia tema, įsigilinti, kokią įtaką motyvacijos tipas turi jų sėkmei. Daugiau apie motyvaciją galite rasti TED talk by psychologist Dan Pink.

 

10-18 principai bus publikuoti jau netrukus!

Parengta pagal http://www.apa.org/ed/precollege/ptn/2015/09/top-20-principles.aspx

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.