Depresija nėra vienas iš tų reiškinių, į kurio priežastį gali besti pirštu ir pareikšti: „Štai kas ją sukelia“. Atvirkščiai – iki šiol nėra bendro sutarimo, kur slypi jos šaknys. Mokslininkai ir tyrėjai sutinka, kad tai – kompleksinis sutrikimas, apjungiantis bio-socio-psicho modelį (tai reiškia, jog depresijos išsivystymui turi reikšmės, tiek biologiniai, tiek socialiniai ir asmeniniai faktoriai).Vis dėlto tai nereiškia, jog negalima pateikti jokių rekomendacijų, kaip depresijos išvengti. Taip, jos vengti galima ir būtina.

„Man depresija!“ – atsiduso ji papurtydama plaukus ir papūsdama lūpas...

Tikriausiai beveik kiekvienas bent kartą gyvenime yra ištaręs, kad jam „depresija“, nes nuotaika buvo slogi, nemaloni arba paprasčiausiai neapsakoma. Tačiau, kai kurie iš mūsų tardami „depresija“ jaučia vidinį jaudulį, kuris kyla dėl baimės, jog šis psichikos sutrikimas yra tai, kas ir kamuoja kiekvieną dieną, gyvenant vis greitėjančiu pasaulio tempu. O kai kurie iš mūsų „depresija“ supranta kaip tam tikrą „sunkumą“, kurį reikia spręsti... O galbūt šį žodį išgirdo apsilankius pas psichiatrą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Taigi...