Depresija: kas tai, depresijos priežastys ir... kas iš to?

Depresija Depresija

„Man depresija!“ – atsiduso ji papurtydama plaukus ir papūsdama lūpas...

Tikriausiai beveik kiekvienas bent kartą gyvenime yra ištaręs, kad jam „depresija“, nes nuotaika buvo slogi, nemaloni arba paprasčiausiai neapsakoma. Tačiau, kai kurie iš mūsų tardami „depresija“ jaučia vidinį jaudulį, kuris kyla dėl baimės, jog šis psichikos sutrikimas yra tai, kas ir kamuoja kiekvieną dieną, gyvenant vis greitėjančiu pasaulio tempu. O kai kurie iš mūsų „depresija“ supranta kaip tam tikrą „sunkumą“, kurį reikia spręsti... O galbūt šį žodį išgirdo apsilankius pas psichiatrą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Taigi...

Kas iš tiesų yra depresija?

Nors depresija turi daug įvairių apibrėžimų, kylančių iš įvairių asmenų skirtingų požiūrių ir pripažįstamų skirtingų mokslinių prieigų prie reiškinio, ją galima apibrėžti kaip psichikos sveikatos sutrikimą, turintį įtakos asmens motyvacijai (padidėja asmens vengimo motyvacija ir sumažėja noras veikti), savęs suvokimui (pavyzdžiui, asmuo dažnai mano, kad jis kažko nesugebės, yra nevertas ir pan.), įvairiems įpročiams (pavyzdžiui, keičiasi miego įpročiai – asmuo pradeda pastebimai daugiau miegoti ir jaustis mieguistu), kognityvinėms funkcijoms (pavyzdžiui, asmuo gali pastebėti, kad mintys pasidaro klampios ir susipynusios) bei nuotaikoms pokyčiams (pavyzdžiui, nuotaika gali ypač sparčiai kisti – asmuo juokiasi, po kiek laiko pravirksta, supyksta, nors aiškios priežasties neišeina pastebėti; arba asmuo jaučiasi prislėgtas, liūdnas). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šie požymiai turi trukti ilgiau nei 2 savaites. Dėl šių simptomų asmens gyvenimo kokybė bei gerovė suprastėja, nes kyla įvairių sunkumų, pavyzdžiui, sumažėja socialinis gyvenimas, suprastėja asmens higiena, pradeda kamuoti sveikatos problemos... 

Kodėl ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Nors kartais gali atrodyti, jog psichikos sutrikimais vadinami reiškiniai yra nesuprantami ir gana retai pasitaikantys, iš tiesų kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime susiduriame su situacija, kuri atitinkame kontekste atitiktų tam tikrą „diagnozę“. Todėl svarbu suprasti, kad kiekvieno išgyvenimai yra svarbūs ir kartais gyvenime pasitaiko situacijų, kai prireikia aplinkinių pagalbos.

Depresija gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurios „sukrenta“ į tris dideles kategorijas: dėl biologinių veiksnių (pavyzdžiui, tam tikri cheminiai procesai smegenyse sulėtėja arba jų tiesiog sumažėja), dėl psichologinių veiksnių (pavyzdžiui, tam tikri asmens įsitikinimai apie save ir pasaulį neigiamai veikia kasdieninį  gyvenimą (pavyzdžiui, „man nepasiseks“, „aš nieko nesugebu“, „aš stora(-s)“, negraži(-us)) arba dėl socioekonominių veiksnių (pavyzdžiui, asmuo apsuptas tokių žmonių, kurie neigiamai nuteikia ir veikia asmenį (pavyzdžiui, gyvenimas skurde, pavojingoje aplinkoje)). Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad nieko negalima pakeisti, slogi nuotaika apima ir kankinamai neleidžia atsikvėpti šypsantis daugiau nei keletą sekundžių, tačiau iš tiesų galima sau padėti.

Prieš depresiją galima kovoti ne tik pasitelkiant įvairaus tipo tabletes, veikiančias cheminių medžiagų organizme balansą, tačiau ir užsiimant saviugda, savipagalba arba kreipiantis į atitinkamą specialistą ieškant pagalbos (tai nebūtinai turi būti psichiatras, gali būti psichologas, koučeris ar psichoterapeutas – svarbiausia rasti žmogų, kuris padėtų susigaudyti savyje ir nurodytų kryptį). Tiek saviugdos, tiek savipagalbos, tiek pagalbos su kitu žmogumi atvejais didžiausias dėmesys kreipiamas į žmogaus mąstymą, jo ypatumus. Pavyzdžiui, identifikuojamos pasikartojančios slogiai nuteikiančios mintys, siekiama jas pakeisti kitokiomis, atliekant įvairius pratimus. 

Kas iš to?

„Na, perskaičiau, atrodo supratau, kas dabar?“ gali atsipūsti mintyse. Ir iš tiesų suprantu, kad gali atrodyti sunku nuspręsti ką daryti, jei norisi kažką daryti. Tačiau apskritai informacija leidžia daugiau ir įvairiau suprasti savyje vykstančius procesus bei dalykus, tad juos peržvelgus ar pagilinus žinias (pavyzdžiui, apačioje galima rasti nuorodas, kuriomis galima pasinaudoti kaupiant informaciją) atpažinus neraminančius signalus, kviečiu nebijoti ir drąsiai ieškoti bendražygio savo kelyje, nes tu – ne vienas.

 

Naudoti šaltiniai, kuriais galima pasinaudoti, siekiant pagilinti žinias:

  • Burns, D. D. (2013). Geros nuotaikos vadovas. Žmogaus studijų centras.
  • DeRubeis, R.J.; Siegle, G. J.; Hollon, S. D. (2008). Cognitive therapy vs. Medications for depression: Treatment outcomes and neural mechanisms. Nature Reviews Neuroscience, 9(10), 788-796.
  • Janonytė, K.; Kasiulevičius, V. (2009). Depresija pirminėje sveikatos priežiūroje. Gerontologija, 10(1), 52-59.
  • Khieriaty, A.; Cihak, J. (2017). Depresija: atsiradimo priežastys, gydymas ir dvasinė pagalba. Katalikų pasaulio leidiniai.
  • Pratt, L. A.; Brody, J. D. (2008). Depression in the United States Household Population, 2005-2006. NCHS DataBrief.

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.

1 komentaras

  • Emi
    Emi 2017 rugpjūčio 16, Trečiadienis 15:28 Komentaro nuoroda

    ačiū - geras, aiškus straipsnis be išvedžiojimų. Gera skaityti, net kai skaityti visai nesinori... ir dar tas "nes tu - ne vienas" gale... ... ...
    vienžo geras.