Iš tamsos į šviesą: kaip padėti sau, kai susiduriama su emocine krize? I dalis

Emocinė krizė Emocinė krizė

Kiekvieną kartą, kai po tamsiausios nakties, ateina šviesi diena, galime suprasti, jog pasaulyje egzistuoja natūralus gyvenimo ritmas – keičiasi metų laikai, bėga dienos. Mes, žmonės, esame šios gyvenimo kaitos dalis ir gyvename pagal tam tikrus gamtos dėsnius. Tokia yra darna, pusiausvyra ir harmonija ne tik pasaulyje, bet ir kiekvieno iš mūsų gyvenimuose.

Tačiau gyvenime būna iš ties sunkių momentų, kuomet mūsų pusiausvyra sutrinka ir norėdami grąžinti savo sielos ramybę, mums reikia praeiti ilgą vidinės kovos bei atgijimo kelią. Tuo metu jaučiamės tarytum „užstrigę“ vienoje vietoje: mums atrodo, jog niekas nesiseka, jaučiamės nesaugiai, bijome savęs, ar pritrūksta iniciatyvos pakeisti savo gyvenimus ir susigrąžinti vidinę ramybę. Šioje I–ojoje dalyje kalbėsime apie emocinę krizę, jos požymius ir kaip pirmiausia padėti sau pačiam. II–oji straipsnio dalis bus orientuota į tolimesnius ateities pokyčius, išgyvenus krizę.

Kas yra emocinė krizė?

Kalbant apie psichinę sveikatą, sąvoka „emocinė krizė (angl. emotional crisis)“ nebūtinai reiškia trauminę situaciją ar įvykį, tai yra asmens reakcija arba atsakas. Vienam asmeniui tam tikras įvykis gali sukelti didelį emocinį poveikį, kitam – visiškai nieko. Būtent todėl mes ir esame skirtingi – 10% yra tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose ir 90% yra tai, kaip mes reaguojame į tai. Vienareikšmiškai, apibūdinant šį terminą, galima teigti, jog krizė yra žmogaus reakcija ar suvokimas, išgyvenant sukrečiantį gyvenimo įvykį ar įvykius, kurie sukelia vidinį asmens konfliktą ir emocinius išgyvenimus. Norint juos išspręsti prireikia visų asmens vidinių resursų ir įveikimo mechanizmų. Mokslininkai teigia, jog maždaug apie 75% asmenų gyvenime yra nors kartą patyrę emocinę krizę – brangaus žmogaus netektis, skausminga ligos diagnozė, skyrybos, nelaimingas atsitikimas. Įverčiai rodo, jog beveik penktadalis visų žmonių patiria traumuojantį įvykį per metus. Įdomu tai, kad žodžio „krizė (angl. crisis)“ atitikmuo Kinijos žodyne susideda iš keleto reikšmių: pavojus ir galimybė. Tad, apibendrinant, kad ir kaip atrodo tamsu tuo metu gyvenime, kai pasiekiame emocinį dugną ir aplink vien gyvenimo kliūtys, tačiau taip galime mokytis eiti į šviesą, gaunant galimybę augti ir tobulėti.

Dažnai mes galvojame apie krizę, kaip apie staigią ir netikėtą nelaimę, pavyzdžiui, automobilio avarija ar stichinė nelaimė. Žinoma, šios krizės sunkios, tačiau kiekviena krizė skiriasi pagal sunkumą ir pobūdį kiekvieno iš mūsų gyvenimuose. Kartais krizė gali atrodyti ganėtinai akivaizdi, pavyzdžiui, asmuo netenka darbo arba išgyvena skausmingas skyrybas. Kitais atvejais krizės gali atrodyti mažiau akivaizdžios: veikiausiai dažnai būna atvejų, kuomet atrodo, jog asmuo turi viską, ko jam norisi, tačiau viduje jis išgyvena krizę ir, atrodo, jog tam nėra rimtos priežasties. Net ir tokiais atvejais krizė gali lemti staigius elgesio ir emocijų pokyčius. Amerikos psichologų asociacija (angl. The American Psychological Association) teigia, jog be gydymo ir pagalbos, kasmet daugelis amerikiečių pasiekia kritinį krizės tašką. Kai kurie psichinės sveikatos krizių pavyzdžiai yra depresija, valgymo sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio, savęs žalojimas bei savižudybė.

Emocinės krizės požymiai:

  • Nuotaikos pokyčiai (dirglumas, pyktis, nerimas ar liūdesys);
  • Nepaisoma asmeninės higienos;
  • Miego pokyčiai (mažai miegama arba per daug);
  • Kūno svorio pokyčiai (svorio padidėjimas arba sumažėjimas);
  • Atsitraukimas nuo įprastos veiklos (mokyklos, universiteto, darbo);
  • Pokyčiai santykiuose su artimaisiais ir aplinkiniais asmenimis.

Kartais šie pokyčiai atsiranda staiga, sunkūs gyvenimo įvykiai gali paskatinti krizei vystytis greičiau, tačiau kartais tai vyksta ir palaipsniui, svarbu laiku tai pastebėti ir nebijoti pasikalbėti su artimu žmogumi – nuoširdus pokalbis tuomet, kai yra sunku, galbūt neišspręs visko, bet padės suvokti, jog esi ne vienas su savo problema. Lietuvoje taip pat yra teikiama nemokama emocinė parama telefonu, tad paskambinus žemiau nurodytais numeriais galima pasikalbėti apie savo jausmus. Be abejo, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos ir kreiptis į psichologą ar psichiatrą.

Emocinę paramą teikiančių linijų kontaktus galima rasti šiuo adresu:

http://www.klausau.lt/telefonai

Pirmoji pagalba sau

Neretai įvykus tam tikram skausmingam įvykiui mes nežinome kaip reaguoti – mus ištinka šoko būsena. Kartais toji būsena tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų ar savaičių: sutrinka mūsų vidinė pusiausvyra, atrodo, jog nebemokame gyventi, galbūt nebežinome kaip. Šoko būsenoje dažnai sunku mąstyti, tad be abejonės, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos, tačiau kartu svarbu nors truputį mokytis padėti sau pačiam. Tokiu metu yra būtina gebėti pasirūpinti savimi, kol laukiama profesionalios pagalbos. Mokslininkai pateikia keletą pasiūlymų, į kuriuos svarbu atsižvelgti ištikus krizei.

  1. Ar Tu esi saugus?

Ištikus krizei, dažnai asmuo gali tapti neatsargus – viskas tampa nebesvarbu, net ir savo ar kitų gyvybė. Tokiu būdu, paliekami elektriniai prietaisai, pereinama per gatvę nepasižiūrint, ar saugu, vairuojama automobiliu viršijant greitį, neretai galvojama ir planuojama savižudybė. Net jei ir yra sunku pasirūpinti savimi, tačiau tai yra pirmasis žingsnis – užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą.

  1. Ar Tau reikalinga medicininė, psichologinė, teisinė pagalba?

Kuomet asmuo yra pažeidžiamas krizės metu, kartais yra reikalinga aplinkinių pagalba – galbūt svarbu emocinis palaikymas tuo metu, buvimas šalia, kai išgyvenamas sunkus momentas. Gal iškyla sunkumų su asmeniniais finansais ar reikalinga medicininė pagalba. Svarbu pripažinti, jog pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai stiprybė, pripažįstant, jog šiuo metu sunku, bet viskas bus įveikiama. Tokiu atveju reikia kreiptis į artimuosius šeimos narius ar draugus ir kartu ieškoti profesionalios pagalbos.

  1. Išlik fiziškai aktyvus.

Protas ir kūnas yra susiję tarpusavyje. Kitaip tariant, psichologinė savijauta stipriai veikia ir fizinę sveikatą. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu išlaikyti fizinį aktyvumą – nebūtina kiekvieną dieną eiti į sporto salę, tačiau svarbu užtikrinti, jog kūnas būtų nors kiek aktyvus – vietoj važiavimo automobiliu pasirenkant pasivaikščiojimą ar vietoj lifto lipimas laiptais.

  1. Įsitikink, jog neatsisakei malonių dalykų savo gyvenime bei kasdieninės veiklos.

Nepaisant to, jog nėra motyvacijos ar fizinių jėgų atlikti kasdienius darbus, svarbu kaip įmanoma labiau stengtis išlaikyti įprastą dienotvarkę – be abejonės, nebūtinai viską, tačiau sunkiu metu nepamiršti savo mėgstamos veiklos, tokios kaip, sodininkystė, muzikos klausymasis ar susitikimai su draugais – veikla, kuri padeda užsimiršti ir nurimti.

  1. Įsitikink, jog miegi pakankamai ir valgai sveikai.

Sveika mityba bei produktyvus miegas yra itin svarbu palaikyti organizmo jėgas. Įsitikinkite, jog gaunate pakankamą kiekį vaisių, daržovių bei geriate vandens. Venkite vėlyvos kavos puodelio ir stenkitės eiti miegoti vienodu laiku.

Šios rekomendacijos gali atrodyti paprastos ir suprantamos, tačiau krizės metu svarbu jų nepamiršti. Krizę ištikusio asmens artimuosius taip pat raginama atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, kurie gali nors kiek palengvinti praeiti šį slogų gyvenimo periodą.

Naudota literatūra:

  1. https://www.verywell.com/what-is-a-crisis-2795061
  2. James, K. J., & Gilliland, B. E. (2001) Crisis Intervention Strategies.Pacific Grove, PA: Brook/Cole.
  3. American Psychological Association. How to help in an emotional crisis. Retrieved from http://www.apa.org/helpcenter/emotional-crisis.aspx
  4. https://www.psychologytoday.com/blog/what-doesnt-kill-us/201301/coping-crisis

Susiję įrašai (pagal žymę)

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.