Paleisti tam, kad sugebėtume kurti. Kaip galime statyti ant to, kas jau pastatyta?

 

Gyvenime norime daug įvairiausių dalykų, turime skirtingų svajonių, siekiame laimės, meilės ir džiaugsmo, tačiau vis susiduriame su nematoma siena, su kažkokiais trukdžiais, neleidžiančiais išlaisvėti ir pajusti tuos tyrus jausmus savy. Taip pamažu vis kyla įtampa, mums nepavyksta, nors ir bandome kaskart vėl iš naujo, tačiau atrodo, kad kovotume su vėjo malūnais, nes kiek stengiamės, kiek svajojame, galvojame, kalbame ir darome –  atrodo, vis kažko negana, vis ta laimė žengia priešais mus, vis tas džiaugsmas keliais ėjimais toliau mūsų. Atrodo, belieka tik rankas nuleisti…

Skaityti daugiau ...
  • Paskelbtas Stresas

Įkalinti proto kalėjime. Kaip ištrūkti?

Didžiąją laiko dalį kasdien praleidžiame savo prote – nuo ryto iki vakaro nepailstančiai mąstome, sprendžiame įvairias gyvenimo užduotis. O kur dar netikėtai iškilusios problemos ar kiti vėl sukti galvą priverčiantys iššūkiai. Taip ir gyvename tarsi vidiniame proto kalėjime, užburtame rate, kur neleidžiame sau nė atsikvėpti, nuolatos mąstome, galvojame ir dar kartą viską pergalvojame. Skamba lyg pasaka be galo, tiesa? Tik ne tokia jau ir maloni ta „pasaka“. Šitaip įsisukę į nuolatinį mąstymą neleidžiame sau tiesiog būti ir jausti, patirti magiškų gyvenimo momentų.

Skaityti daugiau ...
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą