Beviltiškumo jausmas: noriu sau padėti, bet nežinau kaip

Beviltiškumo jausmas Beviltiškumo jausmas

Kartais būna dienų kaip tyčia pernelyg niūrių, kad jų metu būtų galima kažką nuveikti. Bet būną ir taip, kad dienos virsta savaitėmis, o šios – mėnesiais... Kartais sunku atrodo net įkvėpti, o ką jau bekalbėti apie lipimą iš lovos, pasėdėjimą ant žolės ar suoliuko lauke, stebint praeivius ir mėgaujantis akimirkos skoniu. Natūralu kartais „iškristi“ iš gyvenimo, nes nuolatinis bėgimas nežinia kur vargina ir apsunkina ne tik kūną, tačiau ir mintis.

Nuo ko pradėti?

Nors juokais vis galima išgirsti pasakymą, kad „problemos pripažinimas - pirmas žingsnelis problemos sprendimo link“, tačiau iš tiesų svarbiausia pirmiausia suprasti, kas yra problema. Galbūt tai konkreti pasikartojanti mintis, pristabdanti kiekvieną žingsnį, galbūt tai visas jų komplektas, kylantis iš tvirto įsitikinimo apie pasaulį, galbūt susiklosčiusios aplinkybės baigia įtikinti, kad reikia sustoti ir nebežengti pirmyn... Atpažinimui gali padėti savistaba, tačiau jai reikia daug valios pastangų. Tačiau iš kitos pusės, kas pasirūpins tavimi, jei ne tu pats? Nors pagalbos ranką ir išties kiti, tačiau svarbu pirmiausia pačiam ją paduoti, o ne žiūrėti į atkištus delnus.

Galbūt ir žinau kas man yra, bet...

Dažnai sunku iš pirmo karto susivokti, link kurios pusės eiti, ar ką daryti. Paprastai tokiose situacijose paprašoma pagalbos žmogaus, esančio šalia, tačiau, kai tai liečia vidinį pasaulį – ne visada būna drąsu, o ir noras galimybę ne visada lydi... Tad, ką daryti? Ne retai vienokiu ar kitokiu lygmeniu su jaučiamu sunkumu (išskyrus ligų, sutrikimų ar patologijų atvejus) siūloma dirbti keičiant savo mąstymą.

Visi turbūt žinome mąstymo nusistatymą „viskas tvarkoje“, tačiau kartais reikia papildomai pagalvoti apie vieną ar kitą dalyką. Pavyzdžiui, kartais žmonės perdėtai galvoja apie neigiamus situacijos aspektus, tokiu būdu nuteikdami save atitinkamai reaguoti į situaciją. Pavyzdžiui, visą dieną ruošiesi į vakarėlį, tačiau sužinai, kad jame dalyvaus tavęs nemėgstantis asmuo, natūralu, kad sunerimsi kaip vakaras praeis – gali būti, kad šis asmuo nuteiks ir kitus prieš tave, vėl pašiepiamai juokaus apie tave tokiu būdu gadinant tavo nuotaiką... Tad gali būti, jog įėjus į vakarėlį jau jausiesi prastai arba būsi supykęs, o tai paveiks tai, kaip tu pasisveikinsi su kitais, kaip reaguosi... Todėl  pagalvojus neigiamai apie situaciją, dalyką ar žmogų, kartais rekomenduojama šią mintį pakeisti priešinga teigiama mintimi. Pavyzdžiui, „tai bus puiki proga tą žmogų geriau pažinti ir galbūt užmegzti geresnę draugystę, o galbūt tai mane pamokys labiau ignoruoti kitų žmonių nuomonę, susikaupti į gerus dalykus...“.

Taip pat kartais rekomenduojama „elgtis taip, tarsi...“, įsivaizduojant, kaip galėtum elgtis atitinkamoje situacijoje idealiu atveju. Pavyzdžiui, į vakarėlį nueiti skoningai pasipuošus, vakaro eigoje drąsiai bei tinkamai juokauti, kitiems padaryti gerą įspūdį ir galbūt net patraukti tavęs nemėgstantį žmogų į savo pusę... Kartais galbūt gali būti sudėtinga save nuteikti „suvaidinti“ atitinkamą vaidmenį, tačiau iš tiesų smegenys - patiklus organas, kuris lengvai apgaunamas. Tai reiškia, kad bandant suvaidinti atitinkamą vaidmenį, iš pradžių gali jaustis nejaukiai ir kvailai, tarsi visi tave permatytų kiaurai, tačiau po kurio laiko smegenys atsipalaiduos, naująjį vaidmenį priims kaip natūralų ir vaidmens atlikimas bus sklandesnis. Papildomų mąstymo keitimo technikų galima rasti literatūros sąraše, pateikiamam apačioje.

Pabandžiau ir nepavyko

Natūralu, kad pradedant naują veiklą pasitaiko klaidų. Gali būti, kad šiame straipsnyje nurodyti pratimai nepavyks penkis kartus, bet galbūt šeštąjį ir septintąjį seksis jau geriau. Tačiau gali nutikti ir taip, kad tai nepadės. Ir to nereikia bijoti, nes klaidos tai pamokos, kurios leidžia suprasti, kas ir kaip. Jei nepavyksta, galbūt reikia bandyti kažką naujo. O galbūt rasti tai, kas tinka konkrečiai tau. O dar, galbūt paprasčiausiai reikia draugo, palaikytojo, kuris galėtų tau padėti arba kartu bandyti su tavimi keistis. Gi pasaulyje pakankamai žmonių, kad atrastum pakeleivį, o kaip žinia – tu čia, tad tu ne vienas!

 

Rekomendacijos papildomiems skaitiniams:

  • Burns, D. D. (2013). Geros nuotaikos vadovas. Žmogaus studijų centras.
  • Clark, T. (2014). Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą. Sofoklis.
  • Černiauskienė, E.; Neverauskas, J. Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) – Sėkmės lydimas kelias į pasveikimą. Internetinė prieiga: http://www.neuromedicina.lt/kognityvine-ir-elgesio-terapija-ket-–-sekmes-lydimas-kelias-i-pasveikima/
  • Leahy, R., L. (2017). Cognitive Therapy Techniques: A Practitioner‘s Guide. New York: The Guilford Press.
  • Levy-Bennett, J. (2001). The Value Of Self-Practice of Cognitive Therapy Techniques and Self-Reflection in The Training Of Cognitive Therapists. Behavioural and Cognitive Psychotherapy, 29, 203-220.
  • McGonigal, J. (2011). Reality is Broken. Why Games Make Us Better and How They Can Change the World. New York: The Penguin Press.Sharma, R. (2016). Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“. L

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.