- Parašė Martyna Melinytė
- Spausdinti
- El.paštas
Poreikiai ir jų vaidmuo mūsų gyvenime
Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame girdėję apie garsiąją A. Maslow poreikių piramidę. Ši piramidė puikiai atskleidžia poreikių hierarchiją mūsų, žmonių, gyvenime. Pabandykime ją prisiminti. Piramidės apačioje yra išsidėstę fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maitinimasis, miegas, homeostazės organizme palaikymas ir t.t. Viršuje fiziologinių poreikių rikiuojasi saugumo poreikiai. Tai saugumas, apimantis sveikatą, darbą, turtą, šeimą. Virš saugumo poreikių galime rasti meilės ir priklausymo poreikius. Tai yra draugystė, šeima, seksualinis intymumas. Po šių poreikių reiškiasi pagarbos t.y., savigarbos, pasitikėjimo savimi, pagarbos, gaunamos iš kitų poreikis. Na o aukščiausia vieta atitenka savirealizacijos poreikiui – kūrybiškumui, savo gebėjimų įprasminimui, talentų išraiškai. Galima net pasiklysti tokioje poreikių gausoje, o kur dar spėti suvokti, kuris iš poreikių yra patenkintas, o kuris ne? Visgi galime likti ramūs: mūsų organizmas – protinga sistema, žinanti ir suprantanti, ko mums labiausiai reikia. Ir jei nors vienas poreikis, pradedant nuo fiziologinių ir baigiant savirealizacijos poreikiu, nebus patenkintas, mes tikriausiai tai greitai pajusime.
Nepatenkintų poreikių pasekmės
Ne vienas esame patyrę alkį ar troškulį, skausmą, nemigos sukeltą nuovargį ar paprasčiausiai išsekimą po darbo dienos. Nors vieno fiziologinio poreikio nepatenkinimas mūsų kūnui sukelia diskomfortą. Diskomfortas pašalinamas tik patenkinus poreikį (pavalgius, atsigėrus, pailsėjus). Kitu atveju, t.y. atsisakius maisto, gėrimo, miego ir kitos svarbios savipriežiūros, kūnui gresia išsekimas, o gal net mirtis. Taigi, fiziologinių poreikių patenkinimas yra ypač svarbus ne tik geros savijautos palaikymui, bet ir gyvybės išsaugojimui.
Tuo tarpu kur kas subtilesnės yra psichologinių poreikių nepatenkinimo pasekmės. Tikriausiai retai kada susimąstome apie tokių reiškinių kaip socialinis atstūmimas, kurį galima apibūdinti nebendravimu, nedėmesingumu, neigiamu išankstiniu nusistatymu ir kritiškomis replikomis poveikiu mūsų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, jei grupėje bendraamžių jaučiamės neišgirsti, nesuprasti ir atstumti, pirmiausia galime pajusti liūdesį, kurį vėliau paprastai pakeičia nerimas ir pyktis.
Kiekvienas išgyvenamas jausmas veikia mūsų organizmą. Deja, neigiami jausmai, ypač užsitęsę ir nekontroliuojami, gali sukelti tokius somatinius sutrikimus kaip kraujagyslių ligos, vėžys, skrandžio sutrikimai, galvos skausmai ir daugelis kitų. Dažnai fizinius kūno negalavimus pajunta tie asmenys, kurie yra linkę slėpti savo tikruosius jausmus, neigti išgyvenamus sunkumus arba kuriems trūksta tinkamų streso įveikos įgūdžių. Pavyzdžiui, vaikas gali patirti pilvo skausmus, kurių priežastis – patyčios mokykloje. Tuo tarpu negydomi fiziniai sutrikimai gali stipriai pakenkti normaliam kasdieniam asmens funkcionavimui ir ilgainiui lemti trumpesnę gyvenimo trukmę. Taigi, galima daryti išvadą, kad tiek fiziologinių, tiek psichologinių poreikių patenkinimas yra svarbus normaliam asmens funkcionavimui ir prisitaikymui.
Čia negalioja ir amžiaus arba lyties kriterijus: neturėtume galvoti, kad vyresnio amžiaus žmogui dėl sukauptos gyvenimo patirties meilės reikia mažiau negu bręstančiam organizmui. Tuo tarpu plačiai paplitęs stereotipas, kad vyrams reikia mažiau saugumo ir paramos negu moterims, yra neteisingas. Arba kad vyresnis specialistas yra nusipelnęs didesnės pagarbos ir dėmesio nei jaunas, ką tik baigęs mokslus, jo kolega. Visgi reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus turi tuos pačius poreikius ir nori, kad jie būtų patenkinti. Problema galime laikyti poreikių nepatenkinimą, kuris sukelia anksčiau minėtas pasekmes tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
Išmokti gyventi su nepatenkintais poreikiais
Nepatenkintą poreikį laikyti problema ir jausti kančią ar priimti tai, kaip galimybę, kuri augina ir stiprina asmenybę? Galime rinktis iš šių dviejų variantų. Dažnu atveju nuo šio pasirinkimo priklauso mūsų gyvenimo kokybė: kaip gerai įstengsime prisitaikyti ir įveikti sunkumus kasdienybėje. Pavyzdžiui, nepatenkintas saugumo poreikis verčia jausti nerimą, nepatogumą, perdėtą susirūpinimą, tačiau tuo pačiu atsiranda proga pačiam susikurti saugią atmosferą pasitelkus pozityvų požiūrį ir ieškant faktinės, bet ne emocijomis grįstos informacijos. Pavyzdžiui, pajutus nerimą, atlikti kvėpavimo pratimą, atpalaiduoti kūno raumenis. Tai padeda pasijusti saugesniam ir ramesniam neieškant paramos iš aplinkos. Be to, taip formuojamas savarankiškumas, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi.
Svarbu žinoti ir tai, jog žmogaus poreikiai niekada nebus visiškai patenkinti ir kiekvienam iš mūsų, kad ir kaip gerai būtų, vis ko nors trūks. Kita vertus, visiškas pasitenkinimas ir komfortas gyvenime gali taip pat turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, per didelė materialinė gerovė, kuriai susikurti nebuvo dedamos asmeninės pastangos, žmogų gali padaryti pasyviu ir nevertinančiu to, ką turi. Juk ne paslaptis, kad „nemokamai“ gautos gėrybės (pvz.: palaikymas, pripažinimas, materialinis turtas) neretai praranda vertę, todėl tam, kad ir vėl būtų vertinamos, reikia patirti poreikio nepatenkinimą. Taigi, iš dalies poreikio nepatenkinimas yra naudingas žmogui, verčiantis tobulėti, stengtis ir įdėti pastangų, kad gautum tai, ko nori.
Išimčių visgi yra. Tai - vaikai ir paaugliai. Dar visiškai nesusiformavusiai asmenybei reikia pamatinių poreikių, tokių kaip saugumas, meilė, pripažinimas, pasitikėjimas savimi ir kt. patenkinimo. Auganti asmenybė turėtų būti puoselėjama ir stiprinama patenkinant visus iškylančius poreikius. Aišku, svarbu rasti pusiausvyrą, tarp visiško poreikio patenkinimo, kuris jau nebevertinamas, ir frustracijos dėl to, kad poreikis nėra patenkinamas. Greičiausiai, viso to rodiklis – sveika asmenybė, galinti pilnavertiškai funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Naudota literatūra:
- Maslow, H., A.(2009). Motyvacija ir Asmenybė. Vilnius: