Kaip save motyvuoti: išorinė ir vidinė motyvacija

Kaip save motyvuoti Kaip save motyvuoti

Atrodo, užsibrėžėte kilnų ir sau reikalingą tikslą, ir jau kitą dieną puolėte jį įgyvendinti. Vis dėlto po kelių dienų, o gal savaičių pastebite, jog kas kartą atlikti žingsnį norimo tikslo link (pvz., išmokti naujų užsienio kalbos žodžių ar nueiti į sporto klubą) darosi vis sunkiau. Tuo tarpu jūsų kolega kantriai diena iš dienos stumiasi savojo tikslo link. Negana to, jis nepraleidžia progos pasidalinti savo „įkvepiančia“ patirtimi, kurią jam sukelia įveikti žingsneliai... Jaučiatės dėl to blogai? Neskubėkite savęs teisti. Gali būti, kad jūsų užsidegimo stoką lemia ne charakterio savybės ar tinginystė, o paprasčiausiai... netinkama motyvacija. Tad šį kartą temoje „Kaip motyvuoti save“ kalbame apie dvi skirtingas motyvacijos rūšis.

Kas yra motyvacija?

Paprastai ir trumpai, motyvacija – tai vidinių impulsų rinkinys, skatinantis mūsų elgesį. Pats šis terminas kilęs nuo žodžio „motyvas“, kuris ir apibūdina tuos vidinius impulsus. Jie – tai mūsų troškimai, norai, poreikiai, kurie priverčia mus elgtis taip, kad pasiektume tai, ko trokštame. Poreikiai, skatinantys konkretų elgesį, gali būti patys įvairiausi: nuo tokių esminių, kaip alkis, skatinantys mus atsikelti nuo kėdės ir eiti šaldytuve ieškoti ko nors valgomo, iki ambicijų būti paaukštintam darbe.

Vis dėlto net ir identiškas trokštamas rezultatas gali sukelti visiškai skirtingą motyvaciją. Kodėl?

Motyvacijos rūšys

Esama daugelio motyvacijos teorijų, apibrėžiančių, kaip ir kodėl žmogus motyvuoja pats save. Vienos jų pabrėžia esminius biologinius ar socialinius žmogaus poreikius, kitos bando į šį reiškinį pažvelgti pro savęs realizavimo ar kylančios įtampos prizmę. Tuo tarpu viena iš šių teorijų teigia, jog motyvacija gali būti dviejų rūšių: vidinė ir išorinė.

Išorinė motyvacija

Kaip nesunkiai gali suprasti iš pavadinimo, išorinė motyvacija – tai ta, kuri kyla iš už žmogaus, kaip individo ribų. Tais atvejais, kai esame motyvuoti iš išorės, mes arba siekiame kažkokio numanomo apdovanojimo, arba atvirkščiai – stengiamės išvengti numanomos bausmės. Taigi, tarp daugybės galimų pavyzdžių, išorinė motyvacija galėtų būti geri pažymiai mokykloje, mokytojo ar darbdavio pagyrimas, didesnis atlyginimas, straipsnis apie mus kokiame nors naujienų portale, konflikto išvengimas ir panašiai.

Vidinė motyvacija

Įsitraukęs į elgesį, kylantį iš vidinės motyvacijos, žmogus apsidovanoja pats save. Kitaip sakant, dažniausiai pati veikla žmogui suteikia malonumą ir prasmę – jokių papildomų išorinių apdovanojimų nereikia. Iš vidaus motyvuotas žmogus eina į sporto klubą, nes jam patinka aktyviai leisti laiką; jis imasi sunkiai įveikiamos užduoties, nes pats iššūkis jam kelia norą išbandyti savo jėgas, o į žaidimą kortomis jis įsitraukia todėl, kad tai teikia malonumą.

Vidinė motyvacija prieš išorinę?

Galima pastebėti, jog žmonės, žinantys apie šias dvi motyvacijos rūšis, neretai yra linkę nuvertinti išorinę ir išaukštinti vidinę motyvaciją. Vis dėlto taip daryti nėra visiškai teisinga. Siekiant paskatinti tiek save, tiek kitus, reikia apdairiai įvertinti abejų motyacijos rūšių įtaką. Pavyzdžiui, išorinė motyvacija gali puikiai suveikti norint motyvuoti žmones mokytis naujų įgūdžių. Iš pradžių įsitraukę į veiklą tik dėl atlyginimo už ją, neretai žmonės atranda ir vidinę motyvaciją. Be to, išorinė motyvacija leidžia žmogui suprasti, kada jo pastangos ar veikla pasiekė tam tikrą lygmenį, už kurį jau galima gauti apdovanojimą. Taip jis gali įsivertinti pats save.

Vis dėlto išorinė motyvacija neturėtų būti naudojama tada, kai žmogus užsiima tam tikra veikla jau vedamas vidinės motyvacijos. Mokslininkai įrodė, jog iš vidaus motyvuotus žmones bandant paskatinti dar ir išorės, motyvacija ne tik kad nepadidėjo, bet apskritai sumenko. Veikla, kuri anksčiau buvo įdomi ir kelianti susidomėjimą, tapo panaši į „darbą“ atliekamą tik dėl atlyginimo.

Vidinė motyvacija – itin svarbi tema, norint pasiekti ilgalaikius tikslus. Jeigu nežinote, kaip save motyvuoti veiklai, kuri galbūt jums kelia nuobodulį, pasistenkite į ją pažvelgti iš kitos pusės. Nustatyta, jog šios vidinės būsenos padeda sukurti vidinę motyvaciją:

·         Iššūkis (veikla, kuri siejama su tam tikru vidiniu patobulėjimu ar savo trūkumų įveikimu)

·         Smalsumas (kai žmogus gali patirti kažką naujo)

·         Galimybė kažką kontroliuoti (aplinkybes ar save patį)

·         Galimybė bendradarbiauti ar varžytis (komandinė veikla leidžia patirti savo reikšmę ir reikalingumą padedant kitiems)

·         Pripažinimas (vidinė motyvacija skatinama, kai mūsų pastangos pastebimos ir įvertinamos aplinkinų, o ypač – mums reikšmingų žmonių).

Kaip save motyvuoti?

Jeigu tam tikra veikla jums atrodo beprasmė ar nuobodi, tačiau negalite jos išvengti – pasistenkite sukurti nors šiek tiek vidinės motyvacijos. Galbūt ji lavina tam tikrus jūsų įgūdžius ir galite stebėti progresą? Galbūt jos dėka galite susitikti su įdomiais žmonėmis, tačiau tos galimybės iki šiol nesate išnaudojęs? O gal galėtumėte paprašyti artimų žmonių, kad pagirtų jus ir pasidžiaugtų jūsų pastangomis, prieš tai paaiškinę, jog jus tai ypatingai motyuoja? Mes neabejojame – motyvacija gyvenimui prasideda mažuose dalykuose!

Susiję įrašai (pagal žymę)

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.