Kokį poveikį mums daro prasta miego kokybė?

Dažnai nutinka taip, kad nustumiame miegą į paskutinę vietą, nes juk tiek daug galima nuveikti naktį: ruoštis atsiskaitymams, daryti rašto darbus, kurti ateities planus, apmąstyti laukiamus projektus, pažiūrėti filmą ar serialą, pasėdėti Facebook‘e, pažiūrėti video Youtub‘e, padiskutuoti su draugais, rašyti knygą ir t.t.. Gi taip smagu, visas pasaulis nurimęs, niekas netrukdo, o įkvėpimas begalinis. Naktis pačių geriausių minčių metas! Tačiau, kiek šis malonumas kainuoja, kai juo piktnaudžiaujama?

Skaityti daugiau ...

Nekaltinkite gyvenimo – didžiąja dalimi milžinišką stresą sau susikuriame patys

Kiekvienam iš mūsų pažįstama bloga nuotaika, įtampa, apatija. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikras strategijas, kaip su tuo susitvarkyti. Ir vis tik vieni žmonės net ir užgulti sunkiausių rūpesčių geba išlaikyti blaivų mąstymą ir rasti sprendimus, kai tuo tarpu kiti pasiduoda neigiamiems išgyvenimams, kurie vėliau veda prie psichologinių ar fizinių sutrikimų. Pasirodo, tai ne užgriuvusių bėdų skaičius lemia tokius skirtumus. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip mus paveiks stresas yra mūsų pačių reakcijos į neigiamus išgyvenimus.

Skaityti daugiau ...

Baimės ir fobijos: kas tai ir kaip su tuo kovoti?

Kodėl mes bijome?

Baimė - tai natūrali mūsų reakcija į suvokiamą grėsmę ar stresorių. Analizuojant baimės suvokimą evoliucine prasme, tai yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip apsaugoti. Kuomet mus apima baimė, mes galime pasrinkti reakciją į ją: ar jaučiama baimė mus sustingdys ir sunaikins, ar tai iš ties mus aktyvins, skatins kovoti ir tokiu būdu sustiprins. Vis tik, sakoma, kas mūsų nenužudo - padaro stipresniais. Tačiau sunku paneigti savo išgyvenamas emocijas, kuomet turime tam tikras specifines baimes, kurių net ir didžiausi proto ištekliai bei saviįtaiga nenumalšina.Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos (nekontroliuojamas ir liguistas baimės jausmas) vargina maždaug nuo 10% iki 13% gyventojų.

Skaityti daugiau ...

7 būdai, kaip susitvarkyti su šventinio periodo stresu

„Stresas nėra tai, kas mums nutinka. Stresas yra mūsų reakcija, kurią mes galime keisti“ (Maureen Killoran)

Daugeliui žmonių šventinis Kalėdų bei Naujųjų metų periodas asocijuojasi su šiltais prisiminimais, linksmybėmis, maloniomis akimirkomis su šeima bei skaniais patiekalais. Paradoksalu, tačiau vis tik artėjant šventėms kai kurie iš mūsų gali kartu jausti ir vidinį jaudulį, nerimą ar netgi paniką. Stresas šiuo atveu gali kilti dėl skubėjimo bei sunkumų planuojant šventes, kai stengiamės pradžiuginti savo artimuosius ir sukurti jaukią šventinę namų aplinką, kas skatina daugiau nerimauti ir finansiškai išlaidauti. O kur dar nuolatinis skubėjimas ir geriausių dovanų artimiesiems ieškojimas prekybos centruose paskutinėmis savaitėmis ar dienomis prieš šventes...

Skaityti daugiau ...

Kaip nepasimesti šventinio laikotarpio chaose ir atrasti vidinį pasaulį?

Beprasidedantis gruodis – daug įvairių jausmų ir emocijų keliantis mėnuo. Vieniems tai prasidėjęs Advento laikotarpis, pamažu artėjanti laukiamiausia metų šventė, kurios metu susirenka artimieji ir dalinasi savo istorijomis, pasakojimais, o visas tas bendravimas ir laikas šeimoje tampa toks magiškas; kitiems tai metas, kuomet nuo pat pirmųjų kalendorinės žiemos dienų įsisukama į šventinės nuotaikos verpetą, kur tenka sukti galvą, ką gi šiemet padovanoti artimiesiems, ką čia reikės gaminti per šventes ir pan.

Argi tai ne savotiškai nuostabu? Jog visi esame tokie skirtingi ir autentiški, įvairūs ir įdomūs. Nors ir šitaip parodantis mūsų unikalumą ir keliantis skirtingą vidinę sumaištį, gruodis „paliečia“ visus. Kaip nepasimesti tame šventiniame sūkuryje?

Skaityti daugiau ...

Kaip tyliems intravertams išgyventi ekstravertiškose mokyklose?

Neretai mūsų bendruomenėje yra kalbama apie ekstravertiškumo, kaip asmens savybės, pranašumą prieš intravertiškumą. Nuo mokyklos laikų vaikai, kurie aktyviai veržiasi į dėmesio centrą, pirmi kelia ranką klasėje ir lengvai dirba grupėse, yra aukštai vertinami ir laikomi laimės kūdikiais, kuriems gyvenimas bus ypač šviesus. Tačiau kita asmenų grupė – intravertai – yra dažnai pamirštami. Mokiniai, kuriems daug labiau prie širdies tylus ir individualus darbas, kurie nenori būti pakviesti prie lentos be perspėjimo. Šiems jaunuoliams mokykla tampa streso šaltiniu, kuriame ištisą dieną yra skatinama dirbti grupėse, žaisti komandinius žaidimus ir leisti laiką su šimtais bendraamžių. Tad pakalbėkime būtent apie mokinius, kuriems daug maloniau vakarą praleisti su knyga, negu vakarėlyje. Kaip jiems išgyventi mokyklą be didelio streso ir suspindėti prieš jau švytinčius ekstravertus?

Skaityti daugiau ...

Kaip būti savo pačių emocijų „architektu“?

Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Mokslinėje literatūroje vis dažniau kalbama apie tai, jog emocijoms įtakos turi mūsų pačių valia.

Skaityti daugiau ...

Mokyklinio amžiaus vaikų stresas: požymiai, priežastys ir kaip išvengti

Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis. Vaikai dar nėra tiek kognityviškai ir emociškai subrendę kaip suaugusieji, tačiau nepaisant to retas gauna žinių apie tai, kaip galima susitvarkyti su jaučiamu stresu. Moksliniuose darbuose teigiama, jog vaikystėje patirtas stresas siejasi su rizikingu elgesiu ir sveikatos problemomis jau suaugusiame amžiuje. Šiuo atveju rizikingas elgesys apima tokias kategorijas: fizinė (nelaimingi atsitikimai, patyčios), biologinė (alkoholio vartojimas, rūkymas, nepakankamas maistinių medžiagų gavimas), psichologinė (emocinė prievarta, skyrybos), socio-ekonominė (diskriminacija). Amerikos šeimos gydytojai pateikia, jog 75-90 proc. pacientų apsilankymų yra susiję ar yra patiriami dėl jaučiamo streso. Taip yra todėl, kad stresas gali pasireikšti ir fiziškai. Daugiausiai analizuoti yra galvos skausmai ir fizinis skausmas. Čia svarbu tai, jog vaikai skausmą suvokią ir išgyveną stipriau, nei jų tėvai.

Skaityti daugiau ...

Savęs pažinimas: 10 klausimų, kuriuos būtina sau užduoti

Neteisinga manyti, kad susitelkimas ties savimi veda į narcisizmą. Žinoma, mes nekalbame apie kraštutinumus, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Sveikas gebėjimas ir mokėjimas pažvelgti į savo vidų, savo asmenybės poreikius, savęs pažinimas veda tiek į produktyvesnį darbą, tiek į pilnesnius santykius. Kaip ir dauguma psichologų, mes tikime, jog kiekvienas žmogus turėtų rasti bent kelias minutes tiktai sau ir nuoširdžiai atsakyti sau pačiam kad ir į šiuos klausimus:

Skaityti daugiau ...

Stresas: poveikis organizmui ir kaip atsikratyti

Šiuolaikiniame greitai kintančiame pasaulyje visi stengiasi būti kuo geresni, atitikti savo ar kitų keliamus reikalavimus, stengiasi dirbti kuo kokybiškiau, kuo geriau gyventi, patikti kitiems ir t.t. Tačiau sunkumai visuomet ateina neišvengiamai, nes tai natūralus žmogaus gyvenimo ir vystymosi procesas. Tad stresas yra dažnas žmogaus palydovas. Jį daugiau ar mažiau jaučiame beveik visada. Ateina laikas, kai streso ir sunkumų būna per per daug, tuomet išgyvenamos krizės, vieni kreipiasi pagalbos į draugus, specialistus, kiti bando jas spręsti savaip - teigiamais būdais, pvz.: meditacija, relaksacijos, hobis, sportas arba neigiamais – piktnaudžiavimas alkoholiu, nikotinu, ketinimais pasitraukti iš šio pasaulio ir pan.

Skaityti daugiau ...