Misofonija - kai čepsėjimas sukelia panikos ir pykčio priepuolius

Ar braukimas nagais per lentą tau sukelia neigiamas emocijas? O kaip klykiantys vaikai? Motociklo variklio burzgimas? Daugeliui žmonių šie garsai nėra patys mėgstamiausi ir maloniausi. Tačiau yra asmenų, kuriems ypač stiprias ir nepaprastai neigiamas reakcijas gali sukelti ir rašiklio kleksėjimas, šnabždesys, čepsėjimas. Šie žmonės gyvena su gana neseniai į psichologijos knygas įrašytu sutrikimu - misofonija.

Misofonija buvo pripažinta kaip rimta ir egzistuojančia psichologijos bėda tik 2001 metais, tad informacijos kiekis vis dar yra ribotas. Taip pat dar nėra sutarimo, ar misofonija yra kitų psichikos sutrikimų simptomas (manoma, kad tai gali būti nerimo sutrikimo, bipolinio sutrikimo, ar obsesyvaus kompulsyvinio sutrikimo (OCD) dalis), ar visiškai atskiras psichologinis sutrikimas.

Skaityti daugiau ...

Psichosomatika: kasdienybėje sutinkami atvejai (2 dalis)

Ankstesniame straipsnyje minėta (jį rasite ČIA), jog žodis psichosomatika reiškia, kad yra matomi, jaučiami fiziniai simptomai, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos simptomus patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis situacijomis, aplinkybėmis pasikeičia savijauta, atsiranda simptomas. Psichosimptomatika yra glaudžiai susijusi su stresu. Psichosomatikos simptomai laikomi nenatūraliais tuomet, kai pasireiškia kur kas stipriau, nei yra būdinga natūralios reakcijos metu, taip apsunkinant asmens gebėjimą atlikti savo turimas pareigas ir sveikai funkcionuoti. 

Skaityti daugiau ...

Psichologinė sveikata ir miego sutrikimai, arba kai sapnų karalystė tampa kančia

Mes praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo miego būsenoje. Visi tie metai praleisti užmerktomis akimis yra ypač svarbūs mūsų fizinei sveikatai, psichikai bei kognityvinei būsenai. Po bemiegės nakties juk niekas nesijaučia žvalus ir energingas. Deja, tačiau beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime susidurs su tam tikrais miego sutrikimais, kurie sutrikdys bet kokius planus kitą dieną. Daugumai miego sutrikimų įtaką daro stresas, nesveikas gyvenimo būdas, valandos praleidžiamos prie kompiuterio prieš miegą.

Skaityti daugiau ...

„Neturiu laiko!” – šių laikų statuso simbolis, keliantis stresą

„Aš užsiėmęs“, „Labai skubu“, „Nepyk, nespėsiu“. Tokie ir panašūs išsireiškimai – mūsų ir mūsų draugų, kolegų, pažįstamų kasdienybė. Turėti daugybę skirtingų veiklų, nuolat derinti susitikimus ir susirūpinusiai žvilgčioti į savo atmintinę tapo labai madinga. Ir ne tik – tyrimai rodo, jog laiko neturėjimas pastaruoju metu Vakarų kultūroje tapo suvokiamas kaip statuso ženklas. Kodėl ir kokią įtaką mums tai daro?

Skaityti daugiau ...

Įkalinti proto kalėjime. Kaip ištrūkti?

Didžiąją laiko dalį kasdien praleidžiame savo prote – nuo ryto iki vakaro nepailstančiai mąstome, sprendžiame įvairias gyvenimo užduotis. O kur dar netikėtai iškilusios problemos ar kiti vėl sukti galvą priverčiantys iššūkiai. Taip ir gyvename tarsi vidiniame proto kalėjime, užburtame rate, kur neleidžiame sau nė atsikvėpti, nuolatos mąstome, galvojame ir dar kartą viską pergalvojame. Skamba lyg pasaka be galo, tiesa? Tik ne tokia jau ir maloni ta „pasaka“. Šitaip įsisukę į nuolatinį mąstymą neleidžiame sau tiesiog būti ir jausti, patirti magiškų gyvenimo momentų.

Skaityti daugiau ...

Stresas darbe: profesinis pervargimas

Psichologiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Stresas darbe laikomas emocine būsena, kuri pasireiškia dėl neatitikimo tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojo gebėjimų atlikti darbą. Kuo didesnis neatitikimas tarp aplinkos keliamų reikalavimų, darbo sąlygų, psichinių resursų, tuo daugiau streso jaučiama.

Skaityti daugiau ...

„Jaučiu liūdesį. Ar dėl to aš dabar blogas žmogus?“

Kartais gyvenime ką nors atlikdami nė nesusimąstome, kodėl tai darome. Tik po to kyla klausimas: „Kodėl aš taip pasielgiau?“. Nesuvokiame ir ką iš tiesų jaučiame ar galvojame. Atrodo, kad esame laimingi, nuolatos šypsomės ir esame pozityvūs, o staiga pasirodo, kad visą tą laiką jautėme didelį stresą, kurį tiesiog nesąmoningai neigėme ir dangstėme po šypsena ir pakilia nuotaika. Juk negalima liūdėti ar jausti pyktį ir panašius slegiančius jausmus, turime būti laimingi, turime visada viskuo džiaugtis ir būti malonūs!Juk tik tuomet būsime priimti visuomenėje ir kiti noriai su mumis bendraus bei palaikys ryšį, tiesa?

Skaityti daugiau ...

Psichosomatika: minčių sukeliama fizinė liga (I dalis)

 

Psichosomatika – fizinių simptomų matymas ir jutimas, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos sąvoką galima išskaidyti į psyche (sielą, mintis) ir soma (kūnas). Tad nesunku suprasti, jog psichosomatika apima kūno ir minčių samplaiką. Dėl glaudaus tarpusavio ryšio, manoma, kad kai kurios somatinės ligos kur kas stipriau patiriamos dėl minčių turinio, emocinės būsenos (pavyzdžiui, nerimo).

Skaityti daugiau ...

Kokį poveikį mums daro prasta miego kokybė?

Dažnai nutinka taip, kad nustumiame miegą į paskutinę vietą, nes juk tiek daug galima nuveikti naktį: ruoštis atsiskaitymams, daryti rašto darbus, kurti ateities planus, apmąstyti laukiamus projektus, pažiūrėti filmą ar serialą, pasėdėti Facebook‘e, pažiūrėti video Youtub‘e, padiskutuoti su draugais, rašyti knygą ir t.t.. Gi taip smagu, visas pasaulis nurimęs, niekas netrukdo, o įkvėpimas begalinis. Naktis pačių geriausių minčių metas! Tačiau, kiek šis malonumas kainuoja, kai juo piktnaudžiaujama?

Skaityti daugiau ...

Nekaltinkite gyvenimo – didžiąja dalimi milžinišką stresą sau susikuriame patys

Kiekvienam iš mūsų pažįstama bloga nuotaika, įtampa, apatija. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikras strategijas, kaip su tuo susitvarkyti. Ir vis tik vieni žmonės net ir užgulti sunkiausių rūpesčių geba išlaikyti blaivų mąstymą ir rasti sprendimus, kai tuo tarpu kiti pasiduoda neigiamiems išgyvenimams, kurie vėliau veda prie psichologinių ar fizinių sutrikimų. Pasirodo, tai ne užgriuvusių bėdų skaičius lemia tokius skirtumus. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip mus paveiks stresas yra mūsų pačių reakcijos į neigiamus išgyvenimus.

Skaityti daugiau ...

Baimės ir fobijos: kas tai ir kaip su tuo kovoti?

Kodėl mes bijome?

Baimė - tai natūrali mūsų reakcija į suvokiamą grėsmę ar stresorių. Analizuojant baimės suvokimą evoliucine prasme, tai yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip apsaugoti. Kuomet mus apima baimė, mes galime pasrinkti reakciją į ją: ar jaučiama baimė mus sustingdys ir sunaikins, ar tai iš ties mus aktyvins, skatins kovoti ir tokiu būdu sustiprins. Vis tik, sakoma, kas mūsų nenužudo - padaro stipresniais. Tačiau sunku paneigti savo išgyvenamas emocijas, kuomet turime tam tikras specifines baimes, kurių net ir didžiausi proto ištekliai bei saviįtaiga nenumalšina.Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos (nekontroliuojamas ir liguistas baimės jausmas) vargina maždaug nuo 10% iki 13% gyventojų.

Skaityti daugiau ...

7 būdai, kaip susitvarkyti su šventinio periodo stresu

„Stresas nėra tai, kas mums nutinka. Stresas yra mūsų reakcija, kurią mes galime keisti“ (Maureen Killoran)

Daugeliui žmonių šventinis Kalėdų bei Naujųjų metų periodas asocijuojasi su šiltais prisiminimais, linksmybėmis, maloniomis akimirkomis su šeima bei skaniais patiekalais. Paradoksalu, tačiau vis tik artėjant šventėms kai kurie iš mūsų gali kartu jausti ir vidinį jaudulį, nerimą ar netgi paniką. Stresas šiuo atveu gali kilti dėl skubėjimo bei sunkumų planuojant šventes, kai stengiamės pradžiuginti savo artimuosius ir sukurti jaukią šventinę namų aplinką, kas skatina daugiau nerimauti ir finansiškai išlaidauti. O kur dar nuolatinis skubėjimas ir geriausių dovanų artimiesiems ieškojimas prekybos centruose paskutinėmis savaitėmis ar dienomis prieš šventes...

Skaityti daugiau ...

Kaip nepasimesti šventinio laikotarpio chaose ir atrasti vidinį pasaulį?

Beprasidedantis gruodis – daug įvairių jausmų ir emocijų keliantis mėnuo. Vieniems tai prasidėjęs Advento laikotarpis, pamažu artėjanti laukiamiausia metų šventė, kurios metu susirenka artimieji ir dalinasi savo istorijomis, pasakojimais, o visas tas bendravimas ir laikas šeimoje tampa toks magiškas; kitiems tai metas, kuomet nuo pat pirmųjų kalendorinės žiemos dienų įsisukama į šventinės nuotaikos verpetą, kur tenka sukti galvą, ką gi šiemet padovanoti artimiesiems, ką čia reikės gaminti per šventes ir pan.

Argi tai ne savotiškai nuostabu? Jog visi esame tokie skirtingi ir autentiški, įvairūs ir įdomūs. Nors ir šitaip parodantis mūsų unikalumą ir keliantis skirtingą vidinę sumaištį, gruodis „paliečia“ visus. Kaip nepasimesti tame šventiniame sūkuryje?

Skaityti daugiau ...

Kaip tyliems intravertams išgyventi ekstravertiškose mokyklose?

Neretai mūsų bendruomenėje yra kalbama apie ekstravertiškumo, kaip asmens savybės, pranašumą prieš intravertiškumą. Nuo mokyklos laikų vaikai, kurie aktyviai veržiasi į dėmesio centrą, pirmi kelia ranką klasėje ir lengvai dirba grupėse, yra aukštai vertinami ir laikomi laimės kūdikiais, kuriems gyvenimas bus ypač šviesus. Tačiau kita asmenų grupė – intravertai – yra dažnai pamirštami. Mokiniai, kuriems daug labiau prie širdies tylus ir individualus darbas, kurie nenori būti pakviesti prie lentos be perspėjimo. Šiems jaunuoliams mokykla tampa streso šaltiniu, kuriame ištisą dieną yra skatinama dirbti grupėse, žaisti komandinius žaidimus ir leisti laiką su šimtais bendraamžių. Tad pakalbėkime būtent apie mokinius, kuriems daug maloniau vakarą praleisti su knyga, negu vakarėlyje. Kaip jiems išgyventi mokyklą be didelio streso ir suspindėti prieš jau švytinčius ekstravertus?

Skaityti daugiau ...

Kaip būti savo pačių emocijų „architektu“?

Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Mokslinėje literatūroje vis dažniau kalbama apie tai, jog emocijoms įtakos turi mūsų pačių valia.

Skaityti daugiau ...

Mokyklinio amžiaus vaikų stresas: požymiai, priežastys ir kaip išvengti

Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis. Vaikai dar nėra tiek kognityviškai ir emociškai subrendę kaip suaugusieji, tačiau nepaisant to retas gauna žinių apie tai, kaip galima susitvarkyti su jaučiamu stresu. Moksliniuose darbuose teigiama, jog vaikystėje patirtas stresas siejasi su rizikingu elgesiu ir sveikatos problemomis jau suaugusiame amžiuje. Šiuo atveju rizikingas elgesys apima tokias kategorijas: fizinė (nelaimingi atsitikimai, patyčios), biologinė (alkoholio vartojimas, rūkymas, nepakankamas maistinių medžiagų gavimas), psichologinė (emocinė prievarta, skyrybos), socio-ekonominė (diskriminacija). Amerikos šeimos gydytojai pateikia, jog 75-90 proc. pacientų apsilankymų yra susiję ar yra patiriami dėl jaučiamo streso. Taip yra todėl, kad stresas gali pasireikšti ir fiziškai. Daugiausiai analizuoti yra galvos skausmai ir fizinis skausmas. Čia svarbu tai, jog vaikai skausmą suvokią ir išgyveną stipriau, nei jų tėvai.

Skaityti daugiau ...

Savęs pažinimas: 10 klausimų, kuriuos būtina sau užduoti

Neteisinga manyti, kad susitelkimas ties savimi veda į narcisizmą. Žinoma, mes nekalbame apie kraštutinumus, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Sveikas gebėjimas ir mokėjimas pažvelgti į savo vidų, savo asmenybės poreikius, savęs pažinimas veda tiek į produktyvesnį darbą, tiek į pilnesnius santykius. Kaip ir dauguma psichologų, mes tikime, jog kiekvienas žmogus turėtų rasti bent kelias minutes tiktai sau ir nuoširdžiai atsakyti sau pačiam kad ir į šiuos klausimus:

Skaityti daugiau ...

Stresas: poveikis organizmui ir kaip atsikratyti

Šiuolaikiniame greitai kintančiame pasaulyje visi stengiasi būti kuo geresni, atitikti savo ar kitų keliamus reikalavimus, stengiasi dirbti kuo kokybiškiau, kuo geriau gyventi, patikti kitiems ir t.t. Tačiau sunkumai visuomet ateina neišvengiamai, nes tai natūralus žmogaus gyvenimo ir vystymosi procesas. Tad stresas yra dažnas žmogaus palydovas. Jį daugiau ar mažiau jaučiame beveik visada. Ateina laikas, kai streso ir sunkumų būna per per daug, tuomet išgyvenamos krizės, vieni kreipiasi pagalbos į draugus, specialistus, kiti bando jas spręsti savaip - teigiamais būdais, pvz.: meditacija, relaksacijos, hobis, sportas arba neigiamais – piktnaudžiavimas alkoholiu, nikotinu, ketinimais pasitraukti iš šio pasaulio ir pan.

Skaityti daugiau ...