Logo
Spausdinti šį puslapį

Stresas darbe: profesinis pervargimas

Stresas darbe: profesinis pervargimas Stresas darbe: profesinis pervargimas

Psichologiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Stresas darbe laikomas emocine būsena, kuri pasireiškia dėl neatitikimo tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojo gebėjimų atlikti darbą. Kuo didesnis neatitikimas tarp aplinkos keliamų reikalavimų, darbo sąlygų, psichinių resursų, tuo daugiau streso jaučiama.

Stresas

Stresas darbinėje aplinkoje sukelia ne tik psichologinius, bet ir fiziologinius negalavimus, kas turi įtakos didesniam bendram gyventojų sergamumo skaičiaus augimui. Manoma, kad dėl darbuotojų individualių skirtumų, į tuos pačius stresorius, darbo sąlygas, reaguojama skirtingai - jaučiamas skirtingas streso lygis. Stresas darbe gali pasireikšti keliais būdais. Pavyzdžiui, pykčio priepuoliais, neapgalvotu elgesiu, bloga nuotaika, apatiškumu. Visa tai gali prisidėti prie žemesnės darbo kokybės ir dar labiau sustiprinti jaučiamą streso lygį. Taigi, galima teigti, jog darbe patiriamas stresas glaudžiai siejasi su darbuotojų sveikata. Toliau šiame darbe koncentruojamasi į mokytojų patiriamą stresą.

Mokytojų patiriamas stresas

Siekiant išsiaiškinti, ar mokymas ir mokytojavimas sukelia stresą, H. Rutter su kolegomis (2002) atliko tyrimą, kuriame palygino dėstančius gydytojus su nedėstančiais. Tyrimo rezultatuose buvo matyti, jog tie gydytojai, kurie reguliariai dėstė paskaitas, dažniau patyrė stresą. Siekiant išsiaiškinti, kokie stresoriai turi lemiamos įtakos dėstytojų savijautai, išskirta: pervargimas darbe, žema autonomija, negebėjimas išpildyti įsipareigojimų. Greta išskiriami ir kiti stresoriai, turintys įtakos mokytojų patiriamam stresui: žemas darbo užmokestis, prasti darbiniai santykiai, nesutarimai su moksleivių tėvais, blogas mokinių elgesys, nepatenkinti profesiniai lūkesčiai, didelis darbo krūvis. Kaip matyti, mokytojų patiriamam stresui įtakos turi keletas veiksnių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių streso sąlygotų veiksnių - profesinis pervargimas. Manoma, kad pervargimui įtakos turi skiriami trumpi terminai užduotims atlikti, didelis užduočių skaičius, papildomi trukdžiai turintys kiekybinės ir kokybinės įtakos užduočių atlikimui.

Kaip jau buvo minėta ankščiau, stresas gali pasireikšti tiek fiziologiškai (skausmas, įtampa), tiek psichologiškai (liūdesys, nervinė įtampa). Atsižvelgiant į šiuos aspektus, siekiant sumažinti jaučiamą stresą mokytojo darbe, rekomenduojama taikyti įvairias relaksacijos technikas, kurios padėtų sumažinti jaučiamą fizinę ir psichologinę įtampą. Relaksaciją galima suprasti kaip neurofiziologinės reakcijos mažinimo būdą. Pavyzdžiui, atliekant fizinius pratimus, kaip progresyvi raumenų relaksacija, daugiau sumažinamas  somatinis stresas, tuo tarpu kognityviniai pratimai, kaip vizualizacija, padeda sumažinti nerimą ir kognityvinį stresą. Vienas seniausių strategijų, kuria bandoma kontroliuoti stresą, yra savirelaksacija, kuri gali apimti pratimus kaip progresyvi raumenų relaksacija, vizualizacija, kvėpavimo pratimai, autogeninė treniruotė, malda, meditacija. Šios technikos yra žinomos kaip efektyvūs metodai, kuriais galima sumažinti stresą, chronišką skausmą bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Progresyvi raumenų relaksacija

Progresyvi raumenų relaksacija yra pratimas, kurio metu, siekiant sumažinti streso simptomus, įtampos pojūtį, bandoma atpalaiduoti raumenis. Ši streso mažinimo technika buvo sukurta ir aprašyta gydytojo Edmund Jakobson 1920 metų pradžioje. Jis teigė, kad vien simptomas (raumenų įtampa) suteikia užuominą, kaip galima jaučiamą įtampą raumenyse pašalinti - būtent atliekant raumenų relaksaciją. Kitų mokslininkų atliktuose tyrimuose, naudojant progresyvią raumenų relaksaciją kaip metodą, nustatyta, kad jos atlikimas prisideda prie kortizolio kiekio kraujo spaudimo sumažėjimo, nerimo,  galvos skausmo sumažėjimo.

Diafragminis kvėpavimas

Šis metodas daugelį metų naudojamas įvairiose kultūrose, todėl išskirti metodo autorių yra sunku. Tačiau minėtina, kad kvėpavimo pratimai daugiausiai naudoti jogos praktikos metu. Diafragminis arba gilus kvėpavimas, nuo paprasto kvėpavimo skiriasi tuo, kad įkvėpimo metu stengiamasi oru pripildyti pilvą, o ne krūtinę. Diafragminis kvėpavimas laikomas vienu iš kvėpavimo manipuliacijos būdu, kurio metu sulėtėja širdies ritmas, kraujo spaudimas, suaktyvėja parasimpatinė sistema, teta bangos (matyti EEG). Manoma, kad tokia kvėpavimo technika padeda sinchronizuoti širdies, plaučių bei limbinės sistemos veiklą. Norint pamatyti pratimo teikiamą naudą, reikalinga skirti keletą minučių pratimui ir praktikuotis keletą kartų per dieną.  Moksliniais tyrimais įrodyta, jog diafragminis kvėpimas sėkmingai sumažina jaučiamo nerimo simptomus, padeda suvaldyti kylančią įtampą atliekant stresą keliančias užduotis ar susikaupusį pyktį, agresyvų elgesį, galvos skausmus.

Vizualizacija

Vizualizacija nėra laikoma nauju metodu. Siekiant padėti žmonėms, vizualizacija buvo naudojama gana seniai ir taikoma įvairiose kultūrinėse grupėse (taikė indėnai, propaguotojai, tradicinės kinų medicinos atstovai). 1960 metų pabaigoje Joseph Wolpe pristatė keletą vizualizacijos reikalaujančių technikų, tokių kaip nujautrinimas, aversija, kuriomis buvo atkreiptas dėmesys į vaizduotės galią gydymo procese. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, matyti, jog vizualizacija sėkmingai naudojama siekiant sumažinti stresą, depresiją.

 

 

Literatūros sąrašas

  1. Anderson, R. E.; Seniscal, C. (2001). A comparison of selected osteopathic treatment and relaxation for tension-type headaches. Headache, 46(8), 1273-1280.
  2. Benson, H. (1975). The relaxation response. New York: Morrow.
  3. Benson, H.; Klipper, M. Z. (2000). The relaxation response. Avon Books.
  4. Boyle, G. J.; Borg, M. G.; Falzon, I. M. (1995). A structural model of the dimensions of teacher stress. The British Journal of Educational Psychology, 65, 49-67.
  5. Carter E. (2006). Pre-packaged guided imagery for stress reduction: Initial results. Counselling, Psychotherapy, and Health, 2(2), 27-39.
  6. Chiang L.C., Ma W.F., Huang J.L., Tseng L.F., Hsueh, K.C. (2009). Effect of relaxation breathing training on anxiety and asthma signs/symptoms of children with moderate-to-severe asthma: a randomized controlled trial. Int J Nurs Stud., 46(8), 1061-1070.
  7. Čyras, P.; Grinius, V.; Kamunskas, K. A.; Nainys, V.; Šukys, R.; Tartilas, J. (2003).
  8. Davidson, R. J.; Schwartz, G. E. (1976). Psychobiology of relaxation and related states: A multiprocess theory. In D. I. Mostofsky (Ed.), Behavior control and the modification of physiological activity (pp. 399–442). Englewood Cliffs, NJ: Prentice Hall.
  9. Gaines T., Barry L.M. (2008). The effect of a self-monitored relaxation breathing exercise on male adolescent aggressive behavior. Adolescence, 43(170), 291-302.
  10. Gudonis, V.; Šeipūnaitė, E. (2008). Pedagogų mokyklos baimė. Pedagogija, 92, 14-10.
  11. Jacobson, E. (1938). Progressive relaxation. Chicago: University of Chicago Press.
  12. Jerath, R.; Edry. J. W.; Barnes, V. A.; Jerath, V. (2006). Physiology of long pranayamic breathing: neural respiratory elements may provide a mechanism that explains how slow deep breathing shifts the autonomic nervous system. Med Hypotheses, 67(3), 566-571.
  13. Joe, U. (2006). Guided imagery as an effective therapeutic technique: a brief review of its history and efficacy research. Journal of Instructional Psychology, 33(1), 40- 43.
  14. Kaushik, R., Kaushik, R.M., Mahajan, s.k., Rajesh, V. (2005). Biofeedback assisted diaphragmatic breathing and systematic relaxation versus propranolol in long term prophylaxis of migraine. Complement Ther Med., 13(3), 165-174.
  15. Lin, M.F. et al (2010). Pivotal moments and changes in the Bonny Method of Guided Imagery and Music for patients with depression. Clin Nurs, 19 (7-8), 1139-1148.
  16. Lukauskaitė, J. (2005). Kauno miesto gimnazijų ir vidurinių mokyklų mokytojų patiriamo streso ir psichologinio teroro tyrimas. Magistro diplominis darbas: Kauno medicinos universitetas.
  17. Pawlow L. A., Jones, G. E. (2002). The impact of abbreviated progressive muscle relaxation on salivary cortisol. Biological Psychology, 60(1), 1-16.
  18. Rutter, H.; Herzberg, J.; Paice E. (2002). Stress in doctors and dentists who teach. Medical Education, 36(6), 543-549.
  19. Nogawa M., Yamakoshi T., Ikarashi A., Tanaka S., Yamakoshi, K. (2007). Assessment of slow-breathing relaxation technique in acute stressful tasks using a multipurpose non-invasive beat-by-beat cardiovascular monitoring system. Med Biol Soc, 5323-5325.
  20. Varvogli, L.; Darviri, C. (2011). Stress Management Techniques: evidence-based procedures that reduce stress and promote health. Health science journal, 5(2), 74-89.
Template Design © Joomla Templates | GavickPro. All rights reserved.