Įkalinti proto kalėjime. Kaip ištrūkti?

Proto kalėjimas Proto kalėjimas

Didžiąją laiko dalį kasdien praleidžiame savo prote – nuo ryto iki vakaro nepailstančiai mąstome, sprendžiame įvairias gyvenimo užduotis. O kur dar netikėtai iškilusios problemos ar kiti vėl sukti galvą priverčiantys iššūkiai. Taip ir gyvename tarsi vidiniame proto kalėjime, užburtame rate, kur neleidžiame sau nė atsikvėpti, nuolatos mąstome, galvojame ir dar kartą viską pergalvojame. Skamba lyg pasaka be galo, tiesa? Tik ne tokia jau ir maloni ta „pasaka“. Šitaip įsisukę į nuolatinį mąstymą neleidžiame sau tiesiog būti ir jausti, patirti magiškų gyvenimo momentų.

Mintis veja mintį ir štai mes ir vėl galvojame, ko nepadarėme per dieną, kokios užduotys laukia rytoj, ką pasigaminti vakarienei, kokie pavargę jaučiamės, kaip viskas atsibodo, o ką jau bekalbėti apie ribojančias mintis, tokias kaip „nemoku“, „negebėsiu“, „negražiai atrodau“, „ne(...)“, „ne(...)“ ir dar kartą „ne(...)“ Kaip visa tai vargina! Ir tarsi netyčiom vėl mus įtraukia į tą betikslį mintijimą, kuris turi ne kuriantį, bet ir griaunantį poveikį. Tad kaip ištrūkti iš šio užburto rato? Kaip atrasti išėjimą iš šio labirinto, kaip pastumti tas sunkias proto kalėjimo grotas?

Akimirkos galia

Atsakymas paprastas – leiskite sau būti. Būti šioje akimirkoje ir jausti dėkingumą, kad ir kas bevyktų šiame gyvenimo etape. „Turbūt juokauji?“ – galite pagalvoti. Kaip tiesiog „būti“ ir kaip „jausti dėkingumą“, kuomet šiuo metu gyvenime siaučia didžiausios audros?! Realybė tokia, kad dažnai mes patys apsunkiname savo gyvenimus. Taip, gyvenime patiriame visko – jis nėra tik „baltas“ ar „juodas“ – pamatome įvairiausių spalvų ir atspalvių, važinėjamės skirtingais kalneliais, tai didesniais, tai mažesniais, bet nuo to juk įdomiau? Tad kam viską be reikalo apsunkinti dar labiau, kuomet galėtume pasileisti ir „atsiduoti“ į šią nuostabią gyvenimo kelionę? Leisti sau būti, jausti iš išjausti viską, nepriklausomai nuo to, ar šį momentą esate laimingas, ar ašaros bėga upeliais. Tokiomis akimirkomis suprantame, kad iš tiesų gyvename, jog esame GYVI, o ne tarsi užprogramuoti robotai, kuriems įrašytos automatinės kasdienės galvoti-daryti-galvoti-daryti-galvoti programos.

Kaip pasiekti būseną „leidžiu sau būti“?

Technikų, kaip leisti sau būti, kaip jausti ir pilnai išjausti šią akimirką, yra ne viena ir tikrai ne dvi. Pasirinkimas – gana platus. Šįkart pasidalinsime „pamatu“, kurį pradedant taikyti pamažu galima pridėti ir kitas technikas ar tiesiog daryti taip, kaip jaučiame, kad tinka mums labiausiai:

  • SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS – kuomet bėgate tarsi žiurkėnas savo rate, turėdami visokių darbų, begalę minčių ir neleisdami sau atsikvėpti, akimirkai sustokite ir tiesiog atsidarius balkono ar kambario langą užsimerkite bei giliai pakvėpuokite vadinamu diafragminiu arba pilviniu (taisyklingu) kvėpavimu, kuomet giliai įkvepiant jaučiate, kaip pakyla pilvo sritis, o iškvepiant – subliūkšta. Galite atlikti vos keletą tokių kvėpavimų, tačiau ne tik gebėsite pamatyti akimirkos grožį, bet ir jausitės labiau atsipalaidavę. Susitelkus ties kvėpavimu protas pamažėle „atsijungs“ – mintys nutils ir užlies ramybės pojūtis. Kad ir pajautus tai vos momentą, tai veikia išties stebuklingai! O pabandžius taikyti sąmoningą kvėpavimą bent keletą kartų per dieną, pastebėsite, kaip pradedate vis dažniau jausti, jog gyvenate, jog esate ir jaučiate, o ne tik skubate, lekiate ir nuolatos mąstote.

 Pabaigos žodis

Gyvenimas nėra toks sudėtingas, kaip kartais gali atrodyti. Atsipalaiduokite ir leiskite viskam vykti, netirštindami spalvų be reikalo. Taip, natūralu, kad mus reikia laiko išmokti tiesiog būti ir jausti, vietoj nuolatinio mąstymo „kas, kur, kaip, kodėl, kada“. Tačiau jeigu nuoširdžiai norite ir esate pasiryžę tam – tai jau pirmas didelis žingsnis vidinio išsilaisvinimo iš minčių kalėjimo link.

Įdomios ir sąmoningos vidinės kelionės Jums linkiu!

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.