Misofonija - kai čepsėjimas sukelia panikos ir pykčio priepuolius

Misofonija - kai čepsėjimas sukelia panikos ir pykčio priepuolius Misofonija - kai čepsėjimas sukelia panikos ir pykčio priepuolius

Ar braukimas nagais per lentą tau sukelia neigiamas emocijas? O kaip klykiantys vaikai? Motociklo variklio burzgimas? Daugeliui žmonių šie garsai nėra patys mėgstamiausi ir maloniausi. Tačiau yra asmenų, kuriems ypač stiprias ir nepaprastai neigiamas reakcijas gali sukelti ir rašiklio kleksėjimas, šnabždesys, čepsėjimas. Šie žmonės gyvena su gana neseniai į psichologijos knygas įrašytu sutrikimu - misofonija.

Misofonija buvo pripažinta kaip rimta ir egzistuojančia psichologijos bėda tik 2001 metais, tad informacijos kiekis vis dar yra ribotas. Taip pat dar nėra sutarimo, ar misofonija yra kitų psichikos sutrikimų simptomas (manoma, kad tai gali būti nerimo sutrikimo, bipolinio sutrikimo, ar obsesyvaus kompulsyvinio sutrikimo (OCD) dalis), ar visiškai atskiras psichologinis sutrikimas.

Kas yra misofonija?

Misofonija, dar kitaip vadinama selektyviu garso jautrumo sindromu, yra neuro-psichologinis sutrikimas, dėl kurio žmonės jaučia neįprastai stiprią ir negatyvią reakciją iš pažiūros paprastiems garsams. Žmonės, kurie gyvena su šiuo sutrikimu, puikiai žino, kad jų reakcija nėra racionali, tačiau jie savo emocijų šiuo atveju visiškai negali kontroliuoti ar ignoruoti. Šie asmenys tai pat puikiai supranta, kad jie negali reikalauti iš aplinkinių asmenų nustoti “leisti garsus”, nes daugumai kramtymas ar kvėpavimas nesukelia jokių emocijų. Dėl šios priežasties - nesugebėjimo kontroliuoti aplinkos - asmenys, kurie išgyveną misofoniją, dažnai save izoliuoja nuo kitų žmonių ir socialinių situacijų.

Kaip pasireiškia misofonija?

Yra natūralu abejoti, kad šis sutrikimas yra “tikras sutrikimas”, juk dauguma žmonių neigiamai reaguoja į tam tikrus garsus, ar tai būtų ypač triukšmingas ir staigus garsas (kaip sprogimas), ar aukšto tembro garsas (pvz., metalinių įrankių braukimas per lėkštę).  Tačiau ne visi išgyvena tokio stiprumo neigiamas reakcijas kaip asmenys su misofonijos bėda. Tad, kokie misofonijos simptomai? Kaip ir su daugeliu psichologinių bėdų, žmonės išgyvena misofoniją skirtingai - kai kurių simptomai yra lengvesni, kai kurių stipresni.  Asmenys, kurie jaučia lengvesnę reakciją, išgirdę erzinantį garsą, gali jausti nerimą, diskomfortą, pasibjaurėjimą ar norą pabėgti. Jeigu reakcija yra gan stipri, žmonės gali jausti pyktį, agresiją, neapykantą, paniką, baimę, norą sustabdyti, ar net pribaigti garso šaltinį. Šalia emocinių reakcijų, tokie žmonės jaučia ir įvairius fizinius simptomus, kurie yra panašūs į panikos priepuolį - krūtinės skausmas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, pakilusi oro temperatūra, silpnumas, pykinimas.

Šie emociniai ir fiziniai simptomai gali būti jaučiami net kai erzinančio garso aplinkui nėra, užtenka asmeniui apie jį pagalvoti. Tad nenuostabu, kad asmenims su misofonija neretai išsivysto agorafobija (atvirų erdvių baimė), kada žmogus bijo išeiti į miestą, į restoraną, ar būti aplinkui savo šeimą, draugus, nes vien mintis apie galimus erzinančius garsus ar priepuolį sukelia stiprų nerimą ir depresiją.

Dažniausiai erzinantys garsai

Taigi, aptarėme, kas yra misofonija ir kokius simptomus ji sukelia. Tačiau, kokie yra garsai, kurie dažniausiai gali sukelti neigiamų emocijų bangą?

Dažniausiai misofonijos priepuolį sukeliantys garsai yra leidžiami kitų žmonių. Tai, pavyzdžiui, būtų valgymo garsai: čepsėjimas, kramtymas atvira burna, valgymas kažko kieto (obuolio), siurbimas, dantų griežimas, seilių rijimas. Tai gali būti ir kiti burnos garsai: garsus kvėpavimas, atsikrenkštimas, knarkimas. Taip pat dažnai neigiamą reakciją sukelia aplinkos garsai: klaviatūros ar pelytės kleksėjimas, laikrodžių tiksėjimas, telefono mygtukų garsai, automobilių burzgimas, trepsėjimas. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Trigerinių garsų sąrašas yra ilgas ir labai asmeniškas, nes kiekvieną asmenį gali erzinti vis kiti garsai. Be to, erzinantys garsai nėra pastovūs. Pati misofonija išsivysto ankstyvoje paauglystėje ir gali prasidėti nuo poros trigerinių garsų, tačiau su metais gali plėstis, stiprėti ar silpnėti. Deja, nėra žinoma, dėl kokių priežasčių tam tikri garsai sukelia neigiamą reakciją ir kodėl tiek tylūs garsai, tiek triukšmingi garsai gali sukelti tokio pat lygio misofonijos priepuolį.

Kodėl misofonija yra rimta bėda ir kaip ją suvaldyti?

Kaip jau minėta pradžioje, psichologijos specialistai dar nenutarė, ar misofonija yra psichikos sutrikimas, tačiau jie pripažįsta, jog tai yra gana rimta problema. Manoma, kad ši bėda neturi nieko bendro su klausos organais. Misofonija labiau susijusi su tuo, kaip garsai paveikia žmogaus smegenis, kaip ten garsas yra apdorojamas. Kūnas jau elgiasi taip, kaip jam liepia smegenys. Jeigu smegenims atrodo, kad čepsėjimas sukelia ekstremalų pavojų, tada žmogus taip ir reaguos, negalėdamas nieko padaryti.

Taigi, kaip galima šią bėdą suvaldyti ar bent palengvinti? Gana daug žmonių, gyvenančių su misofonija, į pagalbą pasitelkia ausų kištukus arba garsą izoliuojančias ausines, kurios leidžia lengviau dirbti su kitais asmenims ar būti atviros vietose. Kiti geri būdai galėtų būti streso mažinimas ar gydymas galimų psichologinių sutrikimų kaip depresija ar nerimas. Dažnai padeda terapija, antidepresantai, meditacija, reguliarus sportas, sveika gyvensena.

Padėti gali ir kiti asmenys. Kalbėti apie tokias bėdas yra visada naudinga, tačiau ne daug kas žino apie misofoniją ir gali žiūrėti į šiuos asmenis prieštaringai, netgi šaipytis iš jų. Sakyti, kad jiems, kad “tiesiog ignoruotų tą garsą”, ar “jie per daug kreipia dėmesio”. Pasakyti tokius teiginius asmeniui su misofonija yra tas pats, kas pasakyti žmogui su depresija, kad jis “tiesiog būtų laimingas” ar “turi per daug laisvo laiko tokioms mintims”. Trumpai tariant, nepadės. Geriausia pagalba yra išklausyti ir pasistengti suprasti, galbūt net plačiau pasidomėti apie šią bėdą.

Nors ir žmonės, sergantys misofonija, jaučiasi izoliuoti nuo viso pasaulio ir bijantys jo, jie nėra vieni. Jeigu manai, kad aprašyti simptomai ar situacija atitinka tave, nebijok ir nekentėk vienas(-a). Pakalbėk apie tai su kuo nors, parašyk kam nors (pvz. specialistams Pagalbos Linijoje), tikrai bus suprantančių ir išsklausančių tave.



Šaltiniai

https://www.webmd.com/mental-health/what-is-misophonia

http://www.misophonia.com/symptoms-triggers/

https://www.medicalnewstoday.com/articles/320682.php

http://theconversation.com/misophonia-when-certain-sounds-drive-you-crazy-94353






Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.