Stresas: poveikis organizmui ir kaip atsikratyti

Stresas: poveikis organizmui ir kaip atsikratyti Stresas: poveikis organizmui ir kaip atsikratyti

Šiuolaikiniame greitai kintančiame pasaulyje visi stengiasi būti kuo geresni, atitikti savo ar kitų keliamus reikalavimus, stengiasi dirbti kuo kokybiškiau, kuo geriau gyventi, patikti kitiems ir t.t. Tačiau sunkumai visuomet ateina neišvengiamai, nes tai natūralus žmogaus gyvenimo ir vystymosi procesas. Tad stresas yra dažnas žmogaus palydovas. Jį daugiau ar mažiau jaučiame beveik visada. Ateina laikas, kai streso ir sunkumų būna per per daug, tuomet išgyvenamos krizės, vieni kreipiasi pagalbos į draugus, specialistus, kiti bando jas spręsti savaip - teigiamais būdais, pvz.: meditacija, relaksacijos, hobis, sportas arba neigiamais – piktnaudžiavimas alkoholiu, nikotinu, ketinimais pasitraukti iš šio pasaulio ir pan.

Organizmas į stresą pratęs reaguoti „kautis arba bėgti“ būdu, tačiau dabartinėmis sąlygomis pabėgti nuo savo problemų, pavyzdžiui, nuo konfliktų šeimoje, atsiskaitymų darbe, egzaminų ar kitų įsipareigojimų – negalime, todėl tenka išmokti gyventi su stresu. 

Kas yra stresas?

Psichologai teigia, kad stresas tai visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksmų (stresorių) poveikį. Tai vidinio spaudimo, įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais emociniais, mąstymo (kognityviniais), fiziologiniais bei elgesio pokyčiais. Mokslininkai stresą skirsto į du tipus: į teigiamą (eustresas) ir neigiamą (distresas). Teigiamas stresas asmens ar grupės narių gyvenimą veikia palankiai - skatina bei motyvuoja įveikti sunkumus, susidoroti su iššūkiais. Toks stresas patiriamas tuomet, kada iškilę sunkumai ar iššūkiai yra suvokiami, kaip optimalūs, o žmogus savo turimus resursus (fizines, emocines jėgas, talentą, gebėjimus ir t.t.) įvertina, kaip pakankamus tiems iššūkiams įveikti. Neigiamas stresas apibūdinamas, kaip trukdantis žmogaus kasdieniai veiklai, gerai savijautai, pasitenkinimui gyvenimu. Jis užklumpa tuomet, kada žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos suvokia, kaip viršijančius jo turimus resursus. Daugiausiai problemų sukelia neigiamas stresas.

Streso poveikis organizmui

Ilgalaikis stresas sukelia fiziologinius, mąstymo (kognityvinius), emocinius ir elgesio pokyčius. Kognityviniai pokyčiai, kurie atsiranda  streso metu, tai išsiblaškymas, nusilpusi atmintis, sulėtėjusi galvosena, nesugebėjimas susikaupti, įkyrios/neigiamos mintys, nedėmesingumas, padidėjusi savikritika. Fiziologiniams poveikiams priskiriami miego sutrikimai, silpnumas, greitas nuovargis, padidėjęs prakaitavimas, galvos bei nugaros skausmai, mieguistumas, padidėjęs kraujospūdis, stiprūs širdies dūžiai, virškinimo sutrikimai, pykinimas. Streso poveikis taip pat pasireiškia emocinėmis reakcijomis – kyla depresiškos nuotaikos, nerimas, baimė, susierzinimas, susirūpinimas, pyktis, pasimetimas, nusivylimas ir kt. To pasakoje atsiranda ir elgesio reakcijų - polinkis į piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sustingimą ir kt. Ilgą laiką patiriant stresą atsiranda polinkis netaisyklingai mitybai, ko pasakoje gali grėsti nutukimas ir su tuo susijusios kitos ligos (virškinimo sutrikimai, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos ir t.t.).

Kaip atsikratyti streso?

Visi žmonės skirtingi, todėl skirtingai patiria stresą. Vieniems tas pats įvykis gali sukelti intensyvų stresą, o kitiems nelabai. Dažnai patiriamo streso intensyvumui didelę įtaką daro žmogaus klaidingas mąstymo būdas toks kaip „viskas arba nieko“, skubotas išvadų darymas, pozityvių dalykų nuvertinimas ir pan. Tačiau nuo žmogaus žinojimo, kaip galima įveikti stresą, priklauso kaip bus ištveriami įtempti gyvenimo laikotarpiai. Atsikratyti streso gali padėti įvairi mėgstama veikla, meditacija, laiko leidimas su draugais bei „paramos ieškojimas“ – kalbėjimasis apie savo rūpesčius su draugais, kurie patyrė panašią situaciją. Ilgalaikį stresą įveikti gali padėti relaksacijos, kurių efektyvumas yra pagrįstas moksliškai. Keletas jų:  progresyvi arba gili raumenų relaksacija, vizualizacinė relaksacija, tempimo ar kvėpavimo pratimai.

Apibendrinant, stresas gali būti teigiamas ir motyvuoti įveikti iššūkius bei iškilusias problemas, tačiau tai vyksta tik tuomet, kada žmogus suvokia problemą, kaip optimalią jo gebėjimams ją įveikti. Ir neigiamas stresas, kurio metu suprastėja nuotaika, atsiranda nerimas, baimė, vidinė įtampa, o ilgiau patiriant neigiamą stresą atsiranda ir fiziologiniai pokyčiai tokie kaip nemiga, išsiblaškymas, padidėjęs kraujospūdis, įkyrios/neigiamos mintys, greitas nuovargis ir t.t. To pasakoje gali atsirasti elgesio pokyčių – atsiranda polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, tabaku, pradedama maitintis netaisyklingai arba nereguliariai ir pan. Prie intensyvesnio streso prisideda klaidingas mąstymo būdas toks kaip „viskas arba nieko“, pozityvių dalykų nuvertinimas, skubotas išvadų darymas ir pan. Atsikratyti streso gali padėti mėgstama veikla, hobis, draugai, o ilgą laiką trunkančiam stresui gali padėti reguliariai praktikuojamos relaksacijos ar meditacija. 

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.

1 komentaras

  • Odeta
    Odeta 2017 birželio 05, Pirmadienis 11:47 Komentaro nuoroda

    Trumpas ir aiškus straipsniukas.