Baimės ir fobijos: kas tai ir kaip su tuo kovoti?

Baimės ir fobijos Baimės ir fobijos

Kodėl mes bijome?

Baimė - tai natūrali mūsų reakcija į suvokiamą grėsmę ar stresorių. Analizuojant baimės suvokimą evoliucine prasme, tai yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip apsaugoti. Kuomet mus apima baimė, mes galime pasrinkti reakciją į ją: ar jaučiama baimė mus sustingdys ir sunaikins, ar tai iš ties mus aktyvins, skatins kovoti ir tokiu būdu sustiprins. Vis tik, sakoma, kas mūsų nenužudo - padaro stipresniais. Tačiau sunku paneigti savo išgyvenamas emocijas, kuomet turime tam tikras specifines baimes, kurių net ir didžiausi proto ištekliai bei saviįtaiga nenumalšina.Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos (nekontroliuojamas ir liguistas baimės jausmas) vargina maždaug nuo 10% iki 13% gyventojų.

Be abejo, šis procentas būtų didesnis, jei priskaičiuotume ir specifines baimes, kurios kamuoja, tačiau gebame jas bent kiek valdyti. Iš ties, akivaizdu, jog baimė yra didelis trukdis, kuris varžo galimybes įgyvendinti savo svajones, tikslus ir troškimus.

Pokyčiai fobijų evoliucijoje

Mūsų protėviai patirdavo kiek kitokias baimes nei mes: jie bijodavo gruobuonių, ugnies, priešiškai nusiteikusių genčių, atšiaurios aplinkos ar bado laikotarpių. Šios baimės per laiką pasišalino – dabar galime jaustis iš dalies saugūs, tai padaryti padėjo esamas platesnis sąmoningumas, tarpusavio bendradarbiavimas, geresni adaptaciniai sugebėjimai, kūrybiškumas. Šiais laikais daugelis baimių gali atsirasti ir dėl didelio informacijos kiekio, pateikiamo per telekomunikacijų priemones, pavyzdžiui, darbo vietų mažėjimas, augantis nusikalstamumas, klimato pokyčiai. Didžioji dalis baimių atsiranda ir dėl esamos socialinės bei profesinės mūsų padėties. Didėjant konkurencijai bei augančiam sėkmės poreikiui, galime susidurti ir su pripažinimo poreikiu. Taip atsiranda grėsmės mūsų savigarbai, kuomet bijome kvailai pasirodyti sakant viešai kalbą prieš auditoriją. Paskutiniai atlikti tyrimai teigia, jog auditorijos baimė kamuoja daugiau žmonių nei mirties baimė, tad akivaizdu, kad mums labai svarbu išsaugoti savąjį Aš.

Kaip atsiranda fobijos ir kokios yra priežastys?

Kartais mes gebame baimes nugalėti, tačiau neretai tai perauga į nekontroliuojamą baimę - fobiją, kuri mus tarytum „surakina“ ir trukdo gyventi. Tuomet mes pradedame vengti situacijų, kuriuose galime patirti neigiamus jausmus. Pavyzdžiui, jei bijote kraujo, susižeidus, galite susitvarkyti žaizdą, net jei tai ir yra nemalonu. Tačiau jaučiant kraujo fobiją (hemofobija), žaizdos sutvarkyti galite nepajėgti, nes baimė veikiausiai gali taip paralyžuoti kūną ir mintis, jog negalėsite sau padėti. Baimės priežastys dažniausiai glūdi mūsų pasąmonėje. Tai gali būti susiję su vaikystėje patirta traumuojančia patirtimi, pavyzdžiui, mažas vaikas kada nors yra nukritęs ir susižalojęs, tad tikėtina, jog ateityje jis gali jausti aukščio fobiją (akrofobija – gr. akron „viršūnė“ + phobia „fobija“). Kitas baimės išsivystymo kelias – auklėjimas, kurį gauname iš tėvų. Augant vaikui yra tarytum „įskiepijamos“ tam tikros baimės, pavyzdžiui, tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus dažnai gali sakyti „nekalbėk su nepažįstamais“, kas gali peraugti ateityje į socialinę žmonių fobiją (antropofobija – gr. antropos „žmogus“ + phobia „fobija“). Fobijos gali būti ir paveldimos (pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų skundžiasi jaučiama gyvačių baime (ofidiofobija), tikėtina, jog ir vaikas gali tai periimti). Dažniausiai paveldimos yra gyvūnų fobijos, minios, auditorijos baimės.

Svarbu paminėti, kad tai nėra pagrindės sąlygos, skatinančios išsivystyti fobijai. Kiekvieno žmogaus patirtis individuali ir unikali, tad čia svarbu paanalizuoti savo fobijos kilmę: iš kur ji galėjo atsirasti? Galbūt buvo koks nors įvykis, kuris paskatino atsirasti šiai fobijai?

Kaip kovoti su savo fobijomis?

 Abejotina, ar yra paprastų ir aiškių metodų, kaip lengvai ir greitai įveikti fobiją. Veikiausiai kamuojant ypač stiprioms fobijoms, naudingiausia yra kreiptis į specialistą, su kuriuo kartu galėtumėte mokytis įveikti baimę. Tačiau šiuo atveju viskas priklauso nuo pačio žmogaus asmenybės ir gebėjimo kontroliuoti savo baimę. Literatūroje dažnai sutinkama keletas naudingų praktinių patarimų, kurie suteikia vilties, transformuojant mūsų baimes į labiau racionalias ir kontroliuojamas. Veikiausiai daugelis iš mūsų žino prancūzų autoriaus Antuano de Sent Egziuperi istoriją „Mažasis princas“, kurioje berniukas prisijaukino lapę, tapusia jam geriausia drauge, iš pradžių pažindamas ją žingsnis po žingsnio. Iš šios istorijos galime pasiimti pagrindinę mintį, jog norint įveikti savo baimes, svarbu jas pažinti, išanalizuoti ir jas „prisijaukinti“ taip, jog tai nebetrukdytų mūsų gyvenime.

  1. Stenkitės kuo plačiau išanalizuoti savo baimę ir ją „prisijaukinti“. Kitaip tariant, svarbu nebijoti žengti akistaton su savo baime: paklausti savęs, kodėl mes bijome, kokia tai yra baimė, kokius jausmus mus tai kelia, kas blogiausio gali nutikti, jei susidursime su baime? Klauskite savęs, kaip ši baimė trukdo Jūsų gyvenime? Kaip galėtumėte tai pakeisti?
  2. Pamažu pratinkite save prie situacijų, kuriose jaučiate baimę. Tai kartojant, baimė gali mažėti, kuomet prisipratinate. Pavyzdžiui, jei jaučiate aukščio baimę, kasdien po žingsniu arčiau stenkitės prieiti prie balkono turėklo. Jei jaučiate žmonių baimę ar esate drovūs – nebijokite daugiau mokytis bendrauti su žmonėmis, nevekite situacijų, kuomet galite tai įgyvendinti ir tuomet labiau pasitikėti savimi. Šį metodą taiko kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutai.
  3. Kitas veiksmingas būdas yra vizualizacija – modeliuokite situaciją, kurios bijote. Pavyzdžiui, jei jaučiate auditorijos baimę, pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodo prieš jus sėdintys žmonės, kokia yra patalpa, kuomet sakote viešą kalbą. Kurkite savo mintyse vaizdą ir situaciją, kaip galite jaustis, kokius pojūčius sunčia Jūsų kūnas. Priimkite tai kaip natūralius signalus.
  4. Kai kada baimės energiją galime nukreipti kokia nors naudinga linke, pavyzdžiui, į fizinį darbą ar sportą. Tokiu atveju, svarbu nesiblaškyti ir nukreipti esamą baimę į kokį nors užsibrėžtą tikslą, tikint, jog sugebėsite jį pasiekti esant šiam papildomam spaudimui. Tokiu būdu išliejame susikaupusią energiją ir po fizinio aktyvumo galime jaustis ramesni.
  5. Nebijokite kreiptis į specialistus. Anot atliktų tyrimų, fobijas turintys asmenys ieško pagalbos itin retai (apie 10% asmenų). Tai gali būti susiję su gynybos mechanizmais ir baime tiesiogiai susidurti su savo fobija, ieškant įvairiausių pasiteisinimų ar patiriamų gėdos jausmų, kuomet aplinkiniai gali sužinoti apie jų fobiją. Vis tik, efektyviausias būdas kovoti su baime – kito žmogaus buvimas šalia ir emocinė parama. Naudinga ir anksčiau minėta bei gan populiari kognityvinė elgesio terapija, kuomet mokotės pažinti ir įvertinti save iš naujo, padedant psichoterapeutui.

Praktinis pratimas, norint identifikuoti ir pažinti savo baimę:

Situacija/baimė:

 

 

Ar jaučiu nerimą:

 

 

Kas blogiausio nutinka, kuomet susiduriu su baime:

 

 

Ar bijau tiek, jog vengiu situacijos:

 

 

Bijau (mažiau ar daugiau) nei anksčiau:

 

 

Kas man padeda/padėjo?

 

 

 

PAVYZDYS:

Situacija/baimė:

nepažįstamų žmonių baimė

 

Ar jaučiu nerimą:

taip

 

Kas blogiausio nutinka, kuomet susiduriu su baime:

bijau, jog jie išsijuoks iš manęs

 

Ar bijau tiek, jog vengiu situacijos:

ne

 

Bijau (mažiau ar daugiau) nei anksčiau:

bijau mažiau

 

Kas man padeda/padėjo:

metams bėgant, susiradau darbą, kuriame dirbau žurnalistu ir privalėjau imti interviu ir nepažįstamų žmonių, kas ilgainiui padėjo nugalėti mano baimę.

 

 

Naudota literatūra:

  1. Clarkson, M. (2002). Intelligent fear: How to make fear work for you. Key Porter Books;
  2. Saul, H. (2001). Phobias: Fighting the fear. Arcade Publishing.