Laba diena,
ačiū, kad rašote. Panašu, kad jau tikrai pribrendote ne tik sprendimui, bet ir veiksmams, bet reikia dar padrąsinimo. Iš Jūsų laiško nėra aišku, kodėl Jūs nematote šių santykių ateities, bet jei jau taip jaučiatės ir nusprendėte, vadinasi atėjo laikas kažką keisti. Kartais, kai pradeda žmonės kalbėtis apie tai, keičiasi ir santykiai, ir toliau jie būna vystomi. Bet niekada negali žinoti, kaip viskas pasisuks. Bet daug blogiau yra nieko nedaryti, ir plaukti pasroviui, bei tame santykyje nieko nejausti, ir neleisti jam augti.
Sakote, niekaip nerandate drąsos pasakyti, kad norite santykį nutraukti. Kas stabdo? Ko bijote? Dažnai klientai sako, kad nenoriu įskaudinti partnerio. O tai kai meluoja, slepia, tai ką, tai neskaudina žmogaus? Kalbėtis yra subrendusio žmogaus požymis. Tiesiog imti ir kalbėtis su kitu apie tai, kaip aš jaučiuosi, ką išgyvenu, kas su manimi vyksta, kaip aš matau savo ateitį ir kaip ją noriu kurti. Juk nebūtina kaltinti kito žmogaus, kad nutraukti santykį. Tereikia kalbėti apie save, ir priimti sprendimus. Jei esate tikrai apsisprendusi, tai kas Jus stabdo? Kažko baimė? Išsiskyrimas bet kuriuo atveju nėra lengvas procesas, nepriklausomai, kas yra jo iniciatorius. Teks tikriausiai visko išgyventi, tačiau, svarbu, kad Jūs matytumėt tame prasmę. O žmonės, juk viską gali išgyventi, tam reikės laiko ir vidinės energijos. Dažnai mums norisi, kad viska susitvarkytų ramiai, neskausmingai. Tačiau krizės mus augina kaip asmenybes ir leidžia daug ko išmokti.
Sėkmės Jums atrandant drąsos, ir žengiat pirmą žingsnį. Kas žino, kaip tie Jūsų santykiai pasisuks ;)
Sigita