"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
jaučiuos niekam nereikalinga, ką daryti, kad tokiu nesijausčiau?
paklausė 2017 Lap 15 Depresija Nereikalingas

1 Atsakymas

Geriausias atsakymas
Labas, mielas „Tu – ne vienas!” bičiuli.

Ačiū, kad parašei ir pasidalinai savo problema. Tavo pasisakyme, kad jautiesi niekam nereikalingas, jaučiasi daug nevilties, liūdesio ir savęs nuvertinimo. Todėl džiaugiuosi, kad nusprendei mums parašyti. Priešingai tavo savijautai turiu tau pozityvią žinutę, kuri tikiuosi tave pasieks.

Tavo problema artima žmogaus prasmės ieškojimams. Mums svarbu žinoti, kad mes kažką reiškiam, kad mūsų buvimas kažkam yra svarbus, kad esame reikalingi. Tas reikalingumas kartais mums ne visada atrodo akivaizdus, dažnai reikalaujame iš savęs nerealistiškų dalykų, sukuriame neįmanomas sąlygas (jeigu neišgelbėsime pasaulio, vadinasi mes niekam nereikalingi). Tačiau mes ignoruojame ir nepripažįstame kasdienių mūsų reikalingumo apraiškų. Kaip pavyzdžiui buvimo kažkieno draugu ar tiesiog kažkam nusišypsojusiu nepažįstamuoju. Mes dažnai esam linkę sumenkinti tokius paprastus, bet esminius reikalingumo pavyzdžius.

Man sunku apie tavo situaciją kažką tiksliau spręsti, bet aš nujaučiu tam tikros depresijos pasireiškimą. Esant depresijai, žmogus dažnai jaučiasi nieko vertas ir niekam nereikalingas. Ir čia yra gyvybiškai svarbu suvokti, kad tai ligos simptomas, kad tai nėra tikroviškas žmogaus atspindys. Reikia kaskart sau priminti, kad depresija yra klastūnė, kad ji iškraipys tavo požiūrį į save daugeliu kampų. Kaip pavyzdį įsivaizduokime tokią situaciją – draugas nepakvietė manęs į vakarėlį. Depresijos neprislėgtas žmogus gal tik trumpam susierzintų ir tiesiai paklaustų draugo, kodėl jis taip pasielgė ir išspręstų problemą. Tačiau aš išanalizuoju viską kitaip – aš apibendrinu, kad net tik mano draugui manęs nebereikia, manęs nebereikia niekam. Tokiu būdu vienintelis įvykis juodai nudažo visą mūsų draugystę ir vienu minties šuoliu nuvertinamos tikros ir geros kartu praleistos akimirkos. Galiausiai, man pradeda atrodyti, kad prieš mane visi susimokė. Aš tai sau kartoju tol, kol patikiu ir pradedu jaustis niekam nereikalingas.

Gal jau matai kur link lenkiu? Sergant depresija aplinka matosi tarsi per neadekvatų filtrą, kuris pastebi, išdidina ir apibendrina negatyvumus. Galų gale tokios iškreiptos mintys patampa jausmais, kurie tam žmogui atrodo kaip patys tikriausi. Žmogus save įtikina, kad jis yra niekam nereikalingas, bet tai nėra realu.

Ką daryti? Visų pirma, svarbu suvokti, kad tavo negatyvios mintys yra iškreiptos, kad jos nerealistiškos. Antra, reikia išmokti pastebėti tokias mintis, atpažinti jas savo galvoje ir savęs paklausti, ar jos nėra perdėtos. Bandyk surasti argumentų atremiančių tavo negatyvų įsitikinimą (jų tikrai yra). Aš žinau, kad tai nelengva, ir iš pradžių gali atrodyti kaip neįmanoma misija, bet pabandyk tai įsivaizduoti kaip eksperimentą, kurio metu tu bandai kažką įrodyti. Taip palengva susitelkdamas ties savo negatyviomis mintimis pakeisi ir savo savijautą.

Tačiau vienam tai padaryti gali būti nelengva todėl rekomenduočiau tai padaryti su psichologo pagalba.

Šalia to, yra ir praktinių dalykų, kurie tau padės atkurti pasitikėjimą savimi. Tai tokie dalykai kaip bendravimas su žmonėmis; savanoriška veikla, kuomet tu žmonėms esi be galo reikalingas; buvimas gamtoje; augintinio priežiūra; sistemiškas, kad ir nedidelių planų kūrimas ir jų įgyvendinimas.

Šį laišką norėčiau pabaigti pasakydama, kad tu esi be galo reikalingas vienam tau labai svarbiam žmogui – pačiam sau. Dabar kaip niekada tu esi reikalingas pats sau, nes niekas kitas tavęs taip nesupras ir tau taip nepadės, kaip tavo paties meilė sau.

Stiprybės tau.

Vilda
atsakytas 2017 Lap 15 Vilda
patvirtintas 2018 Vas 14 Ramvydė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų