Labas, Ema,
savo laiške rašai, jog anksčiau draugavote ir gyvenote su vaikinu, su kuriuo šiuo metu santykiai atrodo įtempti ir neaiškūs. Pamini tai, jog vaikinas Tave buvo palikęs, sakydamas, jog meilė išgaravo ir tuo metu susipykote, tačiau nenustojote bendrauti toliau, nors jis Tave išmetė iš namų ir pradėjote gyventi atskirai. Rašai, kad po to vaikinas teigė įsimylėjęs Tave iš naujo, taip pat ir Tu jauteisi nenustojusi jo mylėti. Kaip suprantu, šiuo metu jis kaltina Tave neištikimybe dėl gimtadienio šventimo kartu su senu draugu, kai susitikus perskaitė žinutes Tavo telefone. Taip pat aprašai ir tai, jog buvęs vaikinas jaučia nepasitikėjimą ir sako, kad myli, tačiau nieko nenori su Tavimi turėti bendro ateityje, kadangi negali pamiršti nuoskaudos.
Galiu tik įsivaizduoti, jog tokie santykiai gali skaudinti ir kelti stresą bei liūdesį Tavo gyvenime. Susidaro įspūdis, kad Tu nežinai, ką daryti toliau ir bijai ko nors imtis, kad vėl nereikėtų išgyventi skaudžias emocijas, kai vaikinas teigė, kad meilė išgaravo ir išsiskyrė. Kaip matau iš Tavo laiško pagrindinių klausimų - svarstai apie dvi galimybes - ar kovoti dėl meilės ir laukti bei stengtis atgauti jo pasitikėjimą arba žengti tolyn ir pasiduoti?
Laiške pamini, kad nori, jog viskas būtų kaip anksčiau, kai draugavote ir buvote laimingi. Suprantu šį Tavo norą, tačiau, kad ir kaip bebūtų, praeities mes negalime grąžinti ar atsukti atgal. Tikiu, jog anksčiau išgyvenote gražius prisiminimus kartu savo santykiuose, taip pat ir šiuo metu išgyvenate skaudžius: išmetimas iš namų, skyrybos, vaikino nepasitikėjimas dėl susitikimo su senu draugu ir kitos nuoskaudos, kurioms užgyti reikia laiko ir kantrybės. Galiu tik spėlioti, tačiau, iš vienos pusės atrodo, jog kai bandėte viską pradėti iš naujo - po pertraukos, kai išsiskyrėte, atrodė, jog meilė vėl sugrįžo, tačiau galbūt tai galėjo būti atkryčio reakcija į išsiskyrimą - prisirišimo ir įpratimo jausmai būnant kartu pastaruosius metus kartais atrodo itin stiprūs ir iki galo visiškai išsiskirti ir nutraukti santykius ypač sunku. Vis tik, net jei kartais ir nenorime patys sau pripažinti, pasitaiko įstrigti santykiuose, neturinčiuose ateities. Ir tolimesnis bendravimas po įvykusių skyrybų gali tapti užburtu besisukančiu ratu: norisi grįžti į praeitį, kai buvo viskas gerai, tačiau iškyla nauji sunkumai, kaip šiuo atveju, nepasitikėjimas santykiuose. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikinas sako, jog nemato ateities su Tavimi ir nenori turėti nieko bendro, net jei ir jaučiate meilę vienas kitam. Tokiu atveju, skatinčiau Tave apgalvoti atsakymus į šiuos klausimus: o ar Tu matai ateitį su juo? Ar įsivaizduoji šį žmogų šalia savęs, kai Tau reikės pagalbos ar bus sunku? Ar įsivaizduoji laimingiausius savo momentus gyvenime šalia šio žmogaus? Ar jums abiems atrodo naudinga likti santykiuose neskaudinant vienas kito? Ar jūsų meilė gali būti stipresnė nei visi nesutarimai ir nuoskaudos? Taip pat šioje nuorodoje, kurioje siūloma įsivertinti santykių ateitį, gali atrasti naudingos informacijos.
Vis tik atrodo, jog aiškaus vienos atsakymo nėra ką reikėtų Tau daryti - manau, jog nuspręsti geriausiai gali tik Tu pati, įvertindama situaciją ir savo jausmus. Linkiu Tau atrasti atsakymus ir vidinę ramybę. Sėkmės.
Viktorija