Laba diena, Rūta,
savo laiške rašote, jog Jūsų sūnui mėnesio laikotarpyje pradėjo kilti sunkumų mokykloje atsakinėjant žodžiu, tuo metu sūnus susijaudina, pradeda drebėti, kertasi balsas, kyla nervinė įtampa, padidėja širdies plakimas, tai Jums primena panikos ataką. Taip pat laiške minite, jog prieš 1,5 metų žuvo sūnaus vyresnysis brolis, tuo metu Jūsų vaikui nebuvo suteikta psichologinė pagalba, bandėt kilusias emocijas ir jausmus spręsti tarpusavyje. Pastebite, jog sūnus intravertiško būdo, užsisklendžia savyje, bet apie situaciją mokykloje pasipasakojo. Sakote, jog vaikas yra nusiteikęs prieš psichologus ir bet kokią psichologinę pagalbą, nes artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie pradėję vartoti vaistus tapo stipriais psichiniais ligoniais. Norite padėti savo sūnui, bet nežinote, kaip tai padaryti.
Džiaugiuosi Jūsų drąsa ir noru suprasti savo vaiką bei jo emocijas, esate stipri mama, galiu tik numanyti, kaip nėra lengva būti panašioje situacijoje, Jūs ryžotės spręsti problemą, todėl esate pokyčių kelyje.
Jūsų aprašytoje istorijoje svarbu suprasti, kas iš tikrųjų kelia baimę sūnui, kai yra prašoma garsiai perskaityti tam tikrą tekstą - klaidos baimė, reakcijos baimė, nepasitikėjimo savimi baimė ar kt., todėl svarbu diskutuoti su sūnumi ir žinoti, kokia yra baimės priežastis. Taip pat būtų aktualu pasikalbėti su vaiko mokytojais, kurių pamokose kyla ši situacija, galbūt, kartu su jais, pavyktų vieningai ieškoti būdų, kurie padėtų sūnui prisitaikyti pamokose. Prie tokios reakcijos gali prisidėti paauglystės laikotarpis, šiuo amžiaus tarpsniu jaunuolių gyvenime vyksta daug skirtingų pokyčių - tiek fizinių, tiek emocinių, todėl labai svarbu pastebėti, kalbėti ir neteisti, Jūsų vaikas bręsta ir keičiasi, todėl iš aplinkos svarbi empatija ir palaikymas.
Jūs ir Jūsų vaikas išgyvenote didžiulę netektį, mirė artimiausias šeimos narys, natūralu, jog viduje susikaupė daug ir skirtingų emocijų, šiuos jausmus laikyti savyje sunku, neigiamos ir neišreikštos patirtys, kaip pasenę konservai, vieną dieną gali sprogti, todėl labai svarbu kalbėti, kaip jaučiatės, ypač tada, kai yra patirta daug neigiamų emocijų. Rašote, kad Jūsų sūnus yra nusiteikęs prieš psichologinę pagalbą, tokiu atveju svarbu žinoti, koks, jo manymu, pagalbos būdas būtų tinkamiausias jam asmeniškai. Žinoma, žodinė terapija būtų vienas efektyviausių pasirinkimų, nes terapijos metu asmuo galėtų įvardinti, kas kelia tam tikrus jausmus, kaip jautėsi tam tikro įvykio metu ir pan. Šiuo metu populiarėja paauglių grupinės terapijos užsiėmimai, tokio pobūdžio terapijoje paaugliai bendrauja vieni su kitais, o grupės vadovas, kaip mokytojas, būna šalia ir padeda, kai mato, jog yra reikalinga pagalba, jaunuoliai dalinasi savo patirtimi, mokosi naujų bendravimo būdų. Taip pat visada pagalbos galite kreiptis į vaiko mokykloje dirbantį psichologą. Noriu priminti, jog Jūs esate asmuo, kuris formuoja vaiko požiūrį į psichinę sveikatą ir jos gydymo būdus, todėl labai svarbu akcentuoti ne blogas, o gerąsias patirtis, didžioji dauguma psichinės sveikatos specialistų nori padėti, bet visuomenės formuojamas požiūris kartais užkerta tam kelią.
Jei jausite, jog reikalinga skubi pagalba, siūlau kreiptis į „Tėvų liniją“ - kiekvieną vakarą, darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. Taip pat nepamirškite savęs, kad galėtumėte pasirūpinti kitais, iš pradžių privalote pasirūpinti savimi, jei norite pasikalbėti, skambinkite „Pagalba moterims linija“ (8 800 66366) arba „Vilties linija“ (116 123)
Kartu mes galime daugiau, linkiu sėkmės.