Laba diena. Ačiū, kad rašote. Savo laiške pasakojate apie tai, jog santykiai nutrūko, bet dėl tam tikrų aplinkybių gyvenate kartu. Turite du vaikus, santykiai pašliję jau daug metų, bet šiuo metu jau pasiryžote paleisti. Sprendimas priimtas, tačiau ieškote lengvesnio emocinio paleidimo kol dar fiziškai esate kartu. Suprantu kaip sudėtinga emociškai turi būti gyventi fiziškai kartu, kai tuo tarpu priimtas sprendimas išsiskirti. Ko gero, pakankamai sunku rasti būdų savipagalbai, kai dar nėra fizinio išsiskyrimo momento, juolab, kai tebejaučiate jausmus. Įprastai po skyrybų lydi netekties ir gedėjimo etapai, tačiau juos išgyventi šiuo metu, ko gero galimybės nėra, nes tas žmogus arti Jūsų fiziškai ir gyvenimas sykiu šį procesą lėtina. Savo laiške rašote apie paleidimą, tačiau tuo pat metu sakote, jog emociškai dar neatsirišote, tad suprantu, kad esate procese į paleidimą. Kartais padeda mintyse sakomi paleidimo pratimai, kai padėkojama žmogui, atsiprašoma ir atleidžiama, - galima parašyti laišką, bet jo neduoti skaityti, suplėšyti.
Savo laiške gražiai rašote apie leidimą abiems gyventi. Tai, ko gero susiję ir su naujų santykių kūrimu, o tam, kad kitame žmoguje neprojektuotumėte buvusių santykių - itin svarbu atleisti ir paleisti praeitį, atsigauti po buvusių santykių nutraukimo. Todėl, kai tik atsiras galimybė gyventi atskirai - reiktų tuo pasinaudoti, taip greičiau vyks gijimas po skyrybų, tai pat, jei vaikai gyvena kartu su Jumis, jiems matant tokį santykių modelį, (net jei nesipykstate) jaučiant tėvų emocijas, tvyrančiai įtampai yra sudėtinga ir ateityje gali būti sudėtingiau kurti santykius, palikti tam tikrų traumų.
Įprastai poros po skyrybų gyvena kartu arba bandydamos išsaugoti santykius, arba dėl finansinių galimybių nebuvimo, kaip suprantu iš laiško, pirmasis variantas atkrenta? Taip pat rašote apie užsimiršimą treniruoklių salėje, minite 22 valandų likusį laiką, iš to sprendžiu, kad arba dirbate iš namų, arba šiuo metu nedirbate? Arba apie darbą neužsiminate. Veiklos prasme - galbūt tiktų pagalba kuriems to reikia? (savanorystė, senelių namai, darbas su pabėgėliais, su ukrainiečių šeimomis, Maisto banku, Caritu, ar pan.) Galima mėginti mokytis ko seniai norėjote, užsienio kalbos, hobiai ir tt., bendravimas su draugais, artimaisiais, naujų pažįstamų žmonių atradimas per veiklą. Vis tik, užpildyti tuštumą ir užimti mintis galima, tačiau kai grįžtama į bendrus namus - vėl viskas iš pradžių. Todėl noris grįžti prie to, kad kol neatsiskirsite fiziškai - vargu ar pavyks atsiskirt emociškai.
Linkiu Jums tvirtybės ir stiprybės šiuo sudėtingu laikotarpiu, skyrybos niekada nebūna lengvos ir paprastos, bet anksčiau ar vėliau ateina ramybė, to Jums ir linkiu.
Ingrida