"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Bandžiau nusižudyti.. Sustojau.. Po keliu savaičių atradau mainų programą. Išvykstu metams. Kolkas tik dėl jos ir kvėpuoju. Ką man daryti toliau? Aš noriu pagalbos, noriu, kad mano tėvai pastebėtų, kad man negerai. Bet nenoriu prarasti Amerikos.. Esu pasimetusi ir labai skauda. Visur.

paklausė 2018 Sau 3 Depresija Elena

1 Atsakymas

Labas Elena,

Labai sunki ir skaudi Tavo situacija. Jaučiu, kad labai išgyveni ir esi sutrikusi, todėl džiaugiuosi, kad mums parašei, kad esi tokia stipri ir ieškai išeities.

Suprantu, kad nori, jog Tau artimiausi žmonės, tėvai, pamatytų Tavo skausmą, suprastų ir Tau padėtų. Kartais būna taip, kad kai labai skauda viduje, apsistatome šaltumo siena ir nors ir labai trokštame artimo supratimo ir pagalbos, nustumiame juos toliau nuo savęs. Gal Tau norėtųsi, kad tėvai viską suprastų be žodžių, kad jie pramuštų tą sieną tarp jūsų, nes kartais yra labai baugu ir skaudu būti atvirai ir taip pažeidžiamai, bet pabandyk surasti jėgų paprašyti pagalbos. Jeigu Tau sunku kalbėti, nebijok kitų alternatyvų, pavyzdžiui laiško. Jaučiu, kad tarp Tavęs ir tėvų yra tarsi neperžengiamas tankus laukas, per kurį vienas kito nematot ir nesusišaukiat. Įsivaizduok, kad gal jie kenčia dėl prarasto ryšio taip kaip ir Tu, kad Tu jiems labai rūpi, bet jie nežino, kaip Tave pasiekti. Duok jiems signalą, kad nori kalbėtis. Nuoširdumas gali akimirksniu ištrinti tą pertvarą tarp jūsų. Aš net neabejoju, kad tėvai labai nori Tau padėti, bet yra pasimetę, nežino, kas vyksta iš tikrųjų. Tad pabandyk surasti tinkamą laiką ir paprasčiausiai pradėk nuo „ar galim pasikalbėti? Man dabar labai sunku ir net nežinau, kaip viską paaiškinti“. Tėvai Tau tikrai padės toliau ir manau, tik apsidžiaugs, kad Tu nori jų pagalbos. Pamatysi, kai tik ištarsi pirmus žodžius, viskas pradės rutuliotis savaime. Atmink, kad tėvai Tave myli ir kad jie nori Tau padėti, Tau tik reikia duoti pirmą užuominą.

Įveikti baimę paprašyti pagalbos gali padėti tokia taktika: pabandyk sau atsakyti į klausimus (būtų daugiau aiškumo, jeigu tai padarytum raštu) kaip pavyzdžiui, kodėl tėvai Tavęs nepastebi? Kas Tave sulaiko su jais nuoširdžiai pasikalbėti? Kartais, kai logiškai pasižiūri į savo jausmus, gali pastebėti, kad baiminiesi be reikalo, kad gal sureikšmini nesvarbius dalykus ir praleidi tikrai svarbius. Pavyzdžiui, jeigu Tavo atsakymas į pirma klausimą būtų toks: „tėvai manęs nepastebi, nes aš labai gerai užmaskuoju savo problemas nuo jų / nes aš jų neprisileidžiu, nes bijau tolimesnio skausmo ar nusivylimo“. Ar pastebi, kad ties abiem atsakymais, galimybė pakeisti situaciją yra Tavo rankose – Tu gali pabandyti labiau atsiskleisti ir šiek tiek nuleisti savo gynybą ir taip leisti tėvam pamatyti Tave iš tikrųjų.

Dėl antro klausimo, gal Tu bijai pradėti su jais pokalbį, nes įsivaizduoji, kad jie automatiškai Tavęs nesupras? Gal ignoruos? Abiem atvejais Tu nesuteiki tėvams nei mažiausio šanso įrodyti, kad Tu jiems rūpi. Tad neužbėk už akių ir vietoj negatyvaus rezultato pabandyk įsivaizduoti palengvėjimą, kai pagaliau išsipasakosi, kai pamatysi, kad jiems rūpi ir kad jie Tave tikrai mato ir supranta.

Kita galimybė atrasti ryšį su tėvais yra tarpininkas. Gal yra šeimoje artimas žmogus, kuriuo Tu pasitiki, ir galėtum pasipasakoti ir perduoti Tavo žinutę tėvams? Gal tai teta, dėdė, sesuo ar šeimos draugas? Nebijok pasinaudoti jų parama.

O šiaip žinok, kad tikrai nesi nepastebėta, aš skaitau Tavo žodžius ir jaučiu, kaip Tau skauda, aš matau, kokia Tavo sunki padėtis ir ‚sergu‘ už Tave, kad Tu surastum jėgų pasikalbėti su tėvais ir taip palengvinti savo skausmą. Aš taip pat džiaugiuosi, kad Tu nenuėjai iki galo su savižudybe, kad suradai jėgų sugrįžti. Nepasiduok, Tu nesi viena, Elena. Jeigu dar kada užeitų tos baisios juodos mintys, nesivaržyk ir paskambink ar parašyk į Jaunimo Liniją (https://www.jaunimolinija.lt/).

Šiaip iš kitos pusės, nors bendravimo su tėvais atkūrimas yra pirmenybė, aš džiaugiuosi, kad Tu turi planą „B“. Vadinasi turi savyje jėgos išgyventi. Niekada nepamiršk šios savo stiprybės, o pasinaudok ja inicijuodama pirmąjį pokalbį su tėvais apie savo savijautą. Tikiu, kad jie Tave myli ir tik laukia, kad Tu jiems parodytum, kas vyksta Tavo viduje, ir taip leistum jiems Tau padėti.  

Stiprybės, Tau, Elena.

Šiltai,

Vilda

atsakytas 2018 Sau 3 Vilda
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų