Laba diena, ačiū už laišką.
Savo laiške išreiškiate norą suvaldyti emocijas, veiksmus po gimdymo. Rašote apie tai, jog pasikeitė emocijos ir su draugu kyla konfliktai.
Kai šeimoje atsiranda vaikas ne visada lydi tik džiugios emocijos ir nuotaikos. Hormoniniai pokyčiai lemia sunkesnes būsenas, nuotaikos svyravimus ir tai yra visiškai normalu. Gimus vaikui keičiasi labai daug dalykų ir abiems partneriams tai sukelia įvairių iššūkių, naujovių. Nuo tėvų emocinės būklės ir vidinės ramybės - priklauso vaikelio saugumas ir ramybė, nes tai stipriną vaiko tikėjimą savimi jam augant, kadangi vaikai yra labai empatiški ir iš aplinkos/tėvų perima jausmus, emocijas. Nereikėtų kelti aukštų reikalavimų sau, (būti vien tik geros nuotaikos, viską suspėti, nepervargti) nes tai sukelia papildomą įtampą ir nerimą, tačiau jeigu ši būsena trukdo gyventi, trunka ilgą laiką, jei nejaučiate įprasto gyvenimo džiaugsmo - būtų tikslinga ieškoti pagalbos sau būdų. Labai svarbu kalbėtis su artimais žmonėmis apie savo savijautą, prašyti pagalbos, rasti laiko tik sau ir konkrečiai įvardinti kokios pagalbos (pvz.,buityje) tikitės sulaukti, taip pat svarbu savo partneriui išsakyti jausmus, patiriamus sunkumus, pasidalinti vaiko priežiūra ir būtinai atrasti laiko tik Jums dviems, kaip porai. Padėti gali ir pokalbis su psichologu, (stiprinti emocinę sveikatą, mokantis sėkmingiau įveikti sunkumus ir pan) poros terapija, kadangi esant poroje antra pusė gali nežinoti kaip Jums padėti, kas šiuo metu vyksta su Jūsų emocijomis ir savijauta, tad porų terapijos metu visa tai analizuojama, aptariama.
Savipagalbos būdai gali būti: būvimas gryname ore; tinkama mityba; fizinis aktyvumas; poilsis; miego rėžimas; meditacijos; emocinės paramos linijos savanoriai taip pat pasirengę Jūs išklausyti, jei tik jaučiate tam poreikį; socialiniai santykiai su kitais žmonėmis, draugais, ypač mamomis (padeda dalinimasis savo patirtimi, rūpesčiais).
Laiške minite, jog ieškote būdų kaip suvaldyti save, savo emocijas, veiksmus. Kalbant apie emocijas, kai susiduriame su kažkokiu dirgikliu (įvykiu) mūsų nervinė sistema įsijungia ir interpretuoja tą įvykį, ir čia racionalus protas nelabai ir dalyvauja, vyksta fiziologinės reakcijos ir jos gan trumpos, šiam etapui pasibaigus, svarbu neracionalių ir nepagrįstų minčių ``nemaitinti`` (t.y.neduoti joms progos peraugti į ilgalaikį jausmą, pvz.,jei aš jaučiu baimę dėl artėjančio įvykio, ir ``maitinu`` savo mintis blogais scenarijais apie tą įvykį, tikėtina, kad tai peraugs į ilgalaikę baimę, tačiau jei rasiu argumentų, kad tas įvykis bus nuostabus, tuomet, tikėtina, ta baimė praras galią augti).
Kylančias emocijas vertinga priimti ir suprasti, įsisąmoninti. Pagalvoti apie tai, kas dabar Jumyse vyksta, įvardinti tuos jausmus sau (esu pikta, įskaudinta, nuliūdusi ar pan.) iš ko tai kyla (galbūt jaučiatės pervargusi, alkana, nepailsėjusi) ir prisiimti už tai atsakomybę, t.y. ką galiu šią akimirką padaryti dėl savęs, kad jausčiausi bent truputį geriau? kaip man gali padėti mano artimų žmonių ratas? (galbūt galėčiau išgerti puodelį arbatos, pagulėti vonioje, išeiti pasivaikščioti, ramiai pasikalbėti su draugu, paprašyti šiek tiek pagalbos su vaiko priežiūra draugės/draugo/auklės ir pan). Labai svarbu kilus emocijai - ją atliepti ir įsiklausyti kokią žinutę mano kūnas man siunčia, ko šiuo metu man reikia/norisi. Taip pat (kalbant apie veiksmus) čia jau Jūs esate savo veiksmų šeimininkė, jei kyla emocijos ir norisi išsilieti ant draugo, gali padėti įsivaizduojamas STOP mygtukas Jūsų galvoje, paspaudžiate jį, - nes tik Jūs viena jį galite valdyti - (niekas be Jūsų negali juo pasinaudoti) ir atsitraukiate iš situacijos, galite ir fiziškai, išeiti į kitą kambarį, kitą vietą ir lėtai, giliai kvėpuodama skaičiuojate iki 10. Jei kyla emocijų, minčių ir jos vargina, galite mėginti jas išrašyti lape, daug negalvojant apie tai ką rašot, (minčių srautas) arba internete paieškoti trumpos kvėpavimo meditacijos, taip lengviau įsisąmoninti jausmus ir paleisti emocijas.
Pabaigai, norėčiau atkreipti dėmesį, kad esate tikrai šauni, ieškote sau pagalbos, esate puiki mama. Šiuo metu vyksta tikrai dideli pokyčiai Jūsų gyvenime, reikia prisitaikyti prie naujo rėžimo, naujų patirčių, atsiradęs mamos vaidmuo, tad duokite sau laiko, nereikalaukite iš savęs tobulumo, (tokių žmonių neegzistuoja) priimkite visus savo jausmus. Auga Jūsų vaikas, o su juo drauge augate ir Jūs (kartais tas augimas ir pokyčiai skausmingi, čia kaip su per mažais batais, kai išaugam, tenka ieškoti naujų, pasimatuoti kurie tinka). Stenkitės suteikti atjautos sau pačiai, kai to labiausiai reikia. Man net nekyla abejonių, kad jau dabar esate pakankama (visomis prasmėmis) o to - pilnai gana. :)
Šviesių minčių ir ramybės širdyje belinkinti, Ingrida