"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Padariau asmenybės testą ir sužinojau, kad mano tipo žmonių yra mažiau negu 1 procentas, tačiau gal yra koks būdas susirasti žmogų, kuris draugaautų su tavimi neignoruodamas ir neatstumdamas?
paklausė 2018 Sau 12 Bendraamžiai/santykiai darbe anonimas

1 Atsakymas

Labas,

Džiugu, kad bandai pažinti save įvairiapusiškai ir domiesi savo asmenybe bei jos struktūra.

Asmenybės tipų ir jų skirstymų yra įvairiausių, tad kartais absoliutinti konkretaus skaičiaus, kuris nurodomas kaip asmenybės tipo pasiskirstymas, nederėtų. Nes vargu ar visi pasaulio žmonės sprendė šį konkretų testą, kad būtų galima objektyviai matuoti asmenybės tipų pasiskirstymą. Dėl šios priežasties galima daryti prielaidą, kad iš tiesų panašaus ir draugystei nusiteikusio žmogaus nereiks ieškoti toli ar daugelį metų. Suprantu, kad nerandant sau artimo žmogaus, kuris neįskaudintų, gali kilti įvairių skausmingų jausmų tokių, kaip nusivylimas, baimė, panieka, o kartais pyktis. Tai natūralu, nes kiekvienas mūsų pirmiausia esame linkę mylėti patys save, tad bet kurios formos skaudulys sukelia daug įvairių išgyvenimų. Tačiau bet kuriuo atveju, žmonių yra įvairiausių, jų elgesys taip pat apima įvairų spektrą emocijų, reakcijų bei pasirinkimų, o tai lemia, kad ne visada galima tikėtis teigiamos reakcijos iš kito asmens.

Pirmiausia, noriu atkreipti dėmesį, kad žmonių santykiuose reikia dviejų žmonių – bet kuriame santykyje sąveikauja du žmonės (didesnėje grupėje vis tiek kiekvienas narys su kiekvienu kitu nariu turi tik jiems būdingą santykį), kuriame yra tam tikros taisyklės, normos, ribos. Bet paprastai žmonės yra linkę intuityviai megzti tarpusavio santykius ir šių komponentų neaptarti, tarsi jie būtų savaime suprantami. Dėl šios priežasties kartais žmonės tampa įskaudintais visai netyčia. Pavyzdžiui, su draugais einate į restoraną, tau nuėjus iki tualeto, tavo draugai nuėjo atsisėsti prie atsilaisvinusio staliuko, tad tau išėjus iš tualeto, pirmiausia kyla pasimetimas, kur dingo draugai, vėliau pyktis, kad jie tave paliko, o tik po to ateina mintis, kad galbūt reikėtų pažiūrėti giliau salėje ir paieškoti savo draugų. Tavo pyktis – natūrali tavo reakcija, tačiau tavo draugai gali manyti, kad toks jų nuėjimas yra visiškai natūralus, nepiktas, nepriešiškas ir nematyti šio pykčio priežasties, bet vakaro eigoje tu vis tiek gali jausti nusivylimo kartėlį. Todėl svarbu kitam žmogui pasakyti koks elgesys skaudina ir dėl ko, tačiau tai turėtų būti pasakoma ramiai, kalbant nuo savęs. Pavyzdžiui, „aš jaučiuosi atstumta, kai tavęs paklausiu, o tu neatsakai. Tuomet susidaro įspūdis, kad mano klausimas tau neįdomus“. Ir svarbu nevertinti kito asmens asmenybės bruožų (pavyzdžiui, „tu egocentrikas!“) ir absoliutinti visų veiksmų (pavyzdžiui, nesakyti „tu visada“, „tu niekada“).

Antra, noriu atkreipti dėmesį, kad kiti mus įskaudina ir atstumia tada, kai jų elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. Mūsų viduje kylantys išgyvenimai tėra mūsų ir niekeno kito sukelti išgyvenimai dėl norų, vilčių ir lūkesčių (neįtraukiant smurtinių patirčių). T. y., draugas ar draugė pasielgia taip, kaip jam atrodo tą akimirką tinkamiausia, tačiau pats asmuo pasirenka kaip į šį elgesį reaguoti. Kartais šis pasirinkimas būna sąmoningas, tačiau taip pat kartais jis būna nesąmoningas dėl praeityje patirtų dalykų. Todėl labai svarbu stebėti save ir savo reakcijas. Tai leis dar giliau save pažinti ir suprasti kodėl tam tikrose situacijose kyla konkretūs jausmai. Pavyzdžiui, kitą kartą pasistenk atkreipti dėmesį, kas būtent kito žmogaus elgesyje paskatino tavo tokias mintis bei jausmus, pabandyk rasti alternatyvių situacijos paaiškinimų ir nepamiršk sau šiek tiek leisti pakvėpuoti. Kartais trumpa pertraukėlė ir atsitraukimas leidžia į situaciją pažvelgti kitu kampu. Tad pabandyk pagalvoti, galbūt tai leidžia jaustis kaip kažkada vaikystėje, nusisukus draugams? Galbūt tai primena tau brangaus žmogaus, kuris tave įskaudino elgesį? Ir pan. Pabandyk suprasti kas vyksta tavo viduje.

Trečia, bendravimas yra sudėtingas dalykas, kuris turi įvairiausių formų, tačiau visada „neša“ tam tikrą informaciją, kuria kiekvienas mūsų interpretuojame (net nebendravimas yra tam tikros formos bendravimas!). Paprastai kiekvienas mūsų pirmiausia galvojame, kad mokame bendrauti nepriekaištingai ir mokytis bendrauti tikrai nereikia. Tačiau iš tiesų nepasidomėję, bendraujame taip, kaip mums įprasta bendrauti su tam tikru skaičiumi artimų žmonių, todėl kartais išmoktas bendravimas netinka naujai susidariusiose situacijose. Todėl yra svarbu mokytis bendrauti ir tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Kadangi apie bendravimą kiekvienas turime atitinkamą suvokimą, šio suvokimo analizei ir informacijos persidėliojimui vidinėse lentynėlėse galima perskaityti knygą „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“ (autoriai: Vasiliauskaitė, Z.; Lekavičienė, R.; Antinienė, D.; Almonaitienė, J. S.). Domėjimasis bendravimu leis įvairiapusiškiau suprasti bendravimą ir geriau suprasti ko nori jame ir megzti kitokius santykius.

Ketvirta, yra sudėtinga nurodyti konkrečius būdus susirasti sau artimą žmogų, nes kiekvienas mūsų esame vis kitoks ir tik pats žinome kas geriausiai padėtų vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau paprastai žmones suartina bendra veikla, bendri interesai ir panašumai, nes su ypač skirtingais žmonėmis kartais gali būti sudėtinga bendrauti itin artimai. Todėl bet kuri dominanti veikla, kurioje galėtum susipažinti su naujais žmonėmis yra potenciali vieta susirasti sau artimą žmogų. Tai gali būti įvairių užsiėmimų, būrelių lankymas, įsitraukimas į įvairias visuomenines organizacijas.

Tad linkiu nepasiduoti, išlaikyti drąsą domintis savimi ir kantrybės nelengvame savęs pažinimo bei artimų žmonių radimo kelyje!

--

Aistė

atsakytas 2018 Sau 12 Aistė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų