Labas,
Ačiū, kad pasidalinai su mumis savo nelengvais išgyvenimais. Perskaičius Tavo laišką ir bandydama suprasti, kaip jautiesi, kyla jausmas lyg Tu nesijaustum gerai savo kūne, nes jame vyksta labai intensyvūs procesai. Rašai, kad jauteisi lyg “manyje viskas degtų”, “mane žudo”, “apsėsta meilės”. Tokioje būsenoje iš tiesų gali būti nelengva susikaupti, “išspręsti uždavinį”, ir kažką daryti. Rašai, kad Tave tas jausmas paraližuoja, Tavo kūną ir Tavo protą. Iš to suprantu, kad jis labai stiprus, jame daug potencialios energijos, kuri negali niekur dingti, o tiesiog tūno Tavo kūne vis stiprėdama ir atkreipdama vis daugiau Tavo dėmesio. Rašai, kad tris metus viskas buvo gerai, o dabar tas jausmas, jį vadini meile, tapo nepakeliamas.
Man norisi pasakyti, kad bet kokia būsena, kurioje esi šiandien turi savo seką ir istoriją, dėl to viskas ką jauti šiandien yra ilgo Tavo tam tikro mąstymo ir elgesio pasekmė. Iš to, ką rašai suprantu, kad ta pasekmė Tau yra nepakeliama ir kartais net žalodavai save pjaustydamasi. Suprantu, kad tuo metu Tu buvai pasiruošusi griebtis savęs žalojimo, nes neradai kitų būdų, kaip išbūti tose būsenose.
Iš Tavo laiško suvokiu, kad problema yra tame, kad Tu ngali išbūti su savimi ir savo vidiniu pasauliu, Tau labai sunku tai pakelti. Turiu pasakyti, kad nėra kito kelio į ilgalaikę darną, kaip tik susitikti su savo vidumi, atsisukti į jį, nebėgti. Tavyje vyksta stiprus vidinis gyvenimas, kurio Tu neįsisąmonini, tačiau panašu, kad jis nori būti pamatytas, suprastas. Tavo jausmai ir pojūčiai, visa tai ką patiri neša Tau kažkokią žinutę apie Tave ir Tavo pasaulį, kurios Tu neperskaitai. Tokia stipri jėga, gyvenanti Tavyje turi kažkaip būti iškrauta, išreikšta.
Įsivaizduoju, kad Tau vienai susitikti su savo vidiniu pasauliu gali būti labai nelengva dėl to nuoširdžiai siūlau kreiptis pagalbos į kompetentingą specialistą, psichologą, psichoterapeutą, kuris galėtų Tave lydėti į susitikimą su Tavyje gyvenančiais jausmais, kad žingsnis po žingsnio Tu galėtum savo kūne vėl jaustis, kaip namie, net jei to nesi niekada jautus – tai įmanoma. Jeigu Tau nėra priimtina pokalbio terapija pas psichologą visada gali rinktis alternatyvius terapinius būdus: dailės terapija, šokio ir judesio terapija ir pan.
Tikslas, kurį aš įvardinčiau yra susitikti su tuo nuo ko bėgi, kad galiausiai taptum laisva. Tam reikia drąsos ir pasiryžimo. Tačiau gyventi tokiose sunkiose būsenose, kurias įvardijai irgi reikia drąsos, tad svarbu suvokti, kad Tu jos turi ir gali pasirinkti kuria linkme panaudoti.
Pratimai:
Ką namuose gali padaryti vos tik perskaitei šį laišką pasiimti popieriaus lapą ir jaučiant savo vidinę būseną rašyti viską, kas liejasi, be cenzūros, svarbiausia, kad saves nekontroliuotum, o leistum rankai rašyti. Po to tą lapą gali suplėšyti arba laikyti, kaip pasirinksi.
Kitas būdas yra pasileisti muziką, kuri atspindėtų tą būseną, kurią jauti ir judėti, šokti taip, kaip ta būsena norėtų, įsivaizduok, kad ji šoka per Tave, leisk kūnui judėti laisvai. Svarbiausia yra išreikšti per judesį tai, ką patiri čia ir dabar.
Taip pat gali piešti su guašu ar kitais dažais. Ant popieriaus nupiešk savo būseną, tą degantį vidų, tą jausmą, kuris žudo, bet ką ką jauti tai ir nupiešk, tai gali būti su forma arba be formos, logiškas arba abstraktus – visiškai nesvarbu. Esmė yra išreikšti savo vidinę tikrovę ant popieriaus.
Kaip matai visi būdai yra apie energijos, gyvenančios tavyje išraišką. Taip pat gali išreikšti per balsa – kalbėdama ir pasakodama patikimam žmogui arba miške tiesiog leisdaba sau išrėkti tai garsu.
Minėti pratimai bus daug efektyvesni jei darysi juos su kompetentingu terapeutu. Nelik viena su savo sunkumais, jie daug greičiau sprendžiasi, kai pasidalini su kitais,
Siunčiu palaikymo ir šilumos,
Psichologė Inga