Sveiki,
džiaugiuosi, kad parašėte.. Manau, jog vaikui reikalinga, galimai ne tik psichologo, bet jau ir gydytojo psichiatro pagalba. Smagu, jog galime drauge aptarti situaciją ir pagalvoti, kas šiuo metu vaikui būtų geriausia.
Mano komentaras dėl Vaiko Teisių būtų kiek kitoks.. Be abejo, tokios institucijos gąsdina savo galiomis ir prisakymais rūpintis vaikais labiau nei savimi. Žinoma, jie teisūs.. Tačiau nesinorėtų, kad visuomenė manytų, jog situacija tokia beprotiškai nelogiška ir neturi jokių rėmų. Kad "vaikai atimami kasdien, ir iš kiekvieno". Manyčiau, tai daugiau mūsų baimės, negu kad realybė. Visuomet prioritetas yra vaikui gyventi su tėvais, visuomet. Patikėkite, kai kurie atvejai yra tikrai sunkūs, tikras iššūkis yra kartais, tiesiog išklausyti informaciją, kas iš tiesų vyksta namuose. Tad prašymas jums, būtų nelyginti savęs su blogiausiais. Ir svarbiausia - nebijoti specialistų. Spaudoje pateikiama daug netikslios ir klaidinančios informacijos, nepasiduokite. Nepamirškite, jog specialistą renkatės ir jūs, tai nėra koks drakonas, kuris ateis ir atims vaikus.. Pasirinkite žmogų, su kuriuo kalbėti jums lengva, kuris jus supras, atjaus, ir galėsite bendradarbiauti iki kol problema ims mažėti, kol atgausite situacijos kontrolę.
Ar žinote, jog į Vaikų Teises galite kreiptis ir jūs pati? Dėl pagalbos vaikui organizavimo.. Ir jie tikrai ras išteklių, skirs laiko jūsų vaikui, nustatys, kokia pagalba šeimai yra reikalinga ir ras būdų ją suteikti. Taip pat, - jei situacija tampa nekontroliuojama, jei vaikas atsisakys eiti su jumis bet kur, jūs turite teisę į namus išsikviesti poliklinikos gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrą. Arba, užsirašykite konsultacijai pas jį ar ją pati. Ir pasitarsite, kaip geriausia būtų spręsti, kaip padėti berniukui. Kai kuriuose miestuose yra teikiama nemokama Kompleksinė pagalba šeimai (Vilniuje ją teikia "SOTAS", "Paramos vaikams centras" ir t.t.). Nedelskite! Pagalba, patarimai ir emocinė parama yra reikalinga ne tik vaikui, bet ir jums. Galite paskambinti pasitarti į "Tėvų Liniją" (https://www.tevulinija.lt/apie-tevu-linija) arba Vaiko raidos centrą (http://www.vaikuligonine.lt/category/centrai/vaiko-raidos-centras/ ). Neišsigąskite, jei jus pakvies konsultacijai Vaiko raidos centre. Tai būtų tik į naudą, jei berniukas kurį laiką pabus specialistų globoje.
Iš jūsų pasakojimo panašu, kad vaikas patiria stipresnius emocinius sunkumus, galbūt depresiją. Akivaizdu, kad vaikui labai trūksta socialinių įgūdžių. Čia tikrai daug galima nuveikti. Nekaltinkite jo, aš neabejoju, jog jo savijauta šiuo metu yra ne pati geriausia. Savo noru, sveiki vaikai "neišeina" į kompiuterinį pasaulį. Ir, ieškodama pagalbos pas specialistus, ryšio su vaiku tikrai neprarasite, o greičiau atrasite naujai. Nekaltinkite ir savęs, dabar svarbu veikti, pasitikėti specialistais ir veikti. Tai geriausia, ką galite padaryti dėl vaiko..
Gali būti, jog vaiko temperamentas yra sudėtingesnis, kartais taip būna.. Tuomet tėveliams tenka įdėti daugiau pastangų. Žinoma, geri tėvų - vaikų santykiai nėra tik kompiuterio ribojimas, ar rūpestis dėl mobiliojo telefono. Jei vaikas visur nešiojasi telefoną, gali būti, kad jo savivertė labai žema, tuomet jam reikalinga labai daug palaikymo, smagiai drauge leidžiamo laiko, pagyrimų ir kalbantis spręsti problemas, kurios vis "užpuola". Suprantu, kad jums neramu, tačiau galbūt nebus išeitis dabar staigiai atimti visus prietaisus, nes vaikas gali išties pasijausti bejėgiškai. Pasitarkite su specialistais, aptarkite vaiko priešinimosi problemą, susitarkite su juo, kai šalia bus kiti žmonės. Ar jūsų mokykloje nėra psichologo? Socialinio pedagogo? Pasitelkite į pagalbą šiuos žmones. Neskubėkite, ir remkitės į kitus žmones. Vienas lauke - ne karys. Raskite kaip smagiai praleisti bent pusę valandos į dieną, pasistenkite atsitolinti nuo problemos. Sunkumų per vieną valandą tikrai neišspręsite, tad duokite laiko ir sau ir vaikui.
Broliukui paaiškinkite, kad vyresniajam šiuo metu yra sunkesnis laikas, ir mes ieškosime pagalbos. Ir mažėlis tikrai neturi teisės kopijuoti brolio elgesio. Ne abejo, visa tai kyla ne tik dėl išorinių, bet ir dėl vidinių vaiko priežasčių, tad analogiškai neturėtų nutikti. Neturėtų broliukas aklai imti kopijuoti netinkamo elgesio, svarbu kalbėtis su juo apie tai, ir nuraminti.
Nebijokite vaikų psichiatrų ir kitų specialistų. Mes ne žvėrys, tikrai norime padėti. Prisiminkite, galbūt dabar reikės nedidelės intervencijos, kuri užkirs kelią didelei problemai suaugusiojo amžiuje. Tad nedvejokite, tikėkite savimi ir vaiku. Beviltiškų vaikų nebūna!! Gražių švenčių jums ir jūsų šeimai!!!
Inga