"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Sveiki,

Daug kalbama apie tai, kad reikia investuoti į save kaip darbuotoją, kaip specialistą. Dabar tampa aktuali ir sveiko psichologiškai žmogaus tema. O kaip su grožio, atrodymo puoselėjimu? Ar tuščia yra siekti save puoselėti išoriškai, kiek tai padeda savijautai? Ir kitas susijęs klausimas - kai žmogus labai rūpinasi savo išvaizda, reiškia, kad jis atidus ir savo vidiniam pasauliui?
paklausė 2017 Spl 11 Kita Deimantė

1 Atsakymas

Sveika, Deimante,

Smagu, kad ir vėl parašei. Savo laiške tu bandai rasti ryšį tarp rūpinimosi vidiniu pasauliu ir savo išore, ir klausi, ar išvaizdos puoselėjimas yra tuštybė.

Perskaičius tavo laišką, mano galvoje iškart atsirado namo metafora, kuria ir norėčiau pasidalinti, nes ji gana gerai nusako išorės ir vidaus santykį. Taigi, įsivaizduokime gražų namą – iš išorės jis atrodo tobulai išpuoselėtas, patvarus, saugus ir šiltas; tiek praeiviui, tiek šeimininkui smagu į jį pasižiūrėti ir, atrodo, būtų gera tokiam name gyventi. Savo namą prižiūrėti yra būtina, nes jis yra mūsų apsauga nuo pavojų, jame turi būti malonu gyventi. Tačiau kaip su namo šeimininku? Puiku, jeigu namas yra jo asmenybės atspindys. O jeigu ne? Jeigu šeimininkas savo puikiam name jaučiasi nelaimingas, prislėgtas, jeigu jam tas namas niekada neatrodo pakankamai geras? Kas pasirūpins paties šeimininko gerove?

Taip ir su žmogaus išore bei vidumi – rūpintis savo kūnu ir išvaizda tikrai nėra jokia tuštybė, nes save mylėti ir prižiūrėti reikia. Problema atsiranda tuomet, kai mūsų išvaizda patampa daug svarbiau negu kas yra viduje, arba, grįžtant prie namo palyginimo, - kai namas daug svarbesnis už žmogelį gyvenantį jame.  

Tu klausi, ar rūpindamasis savo išore žmogus taip pat pasirūpina ir savo vidumi? Deja, tai nėra garantuota grandininė reakcija. Kai pasipuošę išoriškai mes išties pasijuntame geriau viduje ir jaučiamės labiau pasitikintys savimi, tame tikrai nėra nieko blogo. Tačiau tas vidinio pasitenkinimo jausmas pasirūpinus savo išvaizda nebūtinai yra garantuota reakcija. Juk būna, kad po tobula išore slypi neapykanta sau. Yra be galo svarbu savęs paklausti – ar rūpinuosi savo išvaizda dėl savęs, ar dėl kitų? Ar noriu patikti pats sau, ar aplinkiniams? Ar mano išvaizda tėra išorinio tikslo siekimo priemonė, ar savęs išraiška?

Jeigu teisingai suprantu, tu bandai surasti pusiausvyrą tarp išorės ir vidaus. Ir ryšys tarp mūsų kūno ir proto išties yra be galo glaudus, tačiau tuo pačiu metu ir trapus – dėmesio reikia skirti abiem. Norint išlaikyti balansą, kodėl nepabandžius kompromiso – skirti laiko abiem? Pavyzdžiui, šiandien palepink savo išorę, o rytoj duok kažką prasmingo savo vidiniam gerbūviui, įsiklausyk į ką tau sako tavo ‚namo‘ šeimininkas.

Pabaigdama norėčiau pasakyti, kad savimi rūpintis reikia visapusiškai. Svarbu save priimti toks koks esi, neskubėti savęs vadinti tuščiu, nes rūpiniesi savo išvaizda, bet ir nesileisti tapti savo kūno vergu.

Laimingai, tau Deimante. Smagu, kad mąstai, kad ieškai, nesiliauk to dariusi ir toliau.

Nuoširdžiai,

Vilda

atsakytas 2017 Spl 11 Vilda
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų