Miela Rugile,
Ačiū, kad parašei ir pasidalinai savo jausmais. Girdžiu, kad esi labai sudėtingoj, skausmingoj situacijoj, jaučiu daug desperacijos ir noro liautis kentėti. Dėl to itin džiaugiuosi, kad parašei nors ir trumpą žinutę.
Iš trumpo tavo pasisakymo suprantu, kad išgyveni tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą, ir kad taip jautiesi jau iš ties labai ilgą laiką (šeši metai bet kokios kančios yra labai daug). Tokia sudėtinga ir ilgai nesikeičianti padėtis tave tikriausiai sekina.
Dažniausiai suteikdami sau fizinį skausmą (apie tai sprendžiu, nes tu sakai, jog kankini save fiziškai) iš tikrųjų siekiame numalšinti skausmą kerinį viduje. O pastarąjį itin sunku pasiekti ir numalšinti, nes jis tarsi neapčiuopiamas, tad tokiais atvejais atrodo, kad tas maudimas širdyje nuslops, jeigu skausmą perkelsime į fizinį lygmenį. Emocinį/psichologinį skausmą įveikti yra daug sunkiau, nes jis ne visada akivaizdus, nežinom nuo ko pradėti, kaip sau padėti, emocijos yra stiprios, daugialypės ir painios.
Taip pat iš tavo užklausimo spėju, kad prieš šešerius metus tau atsitiko kažkas svarbaus, tai tarsi žymi tam tikrą įvykį, slenkstį, gal traumą. Tokius stiprius jausmus kaip neapykantą sau gali sukelti įvairiausios netektys (mirtys, išsiskyrimai su brangiais žmonėmis), traumuojančios patirtys (prievarta, artimo žmogaus išdavystė), ar dideli pokyčiai (skyrybos, kraustymasis, naujas darbas/mokykla ir pan). Kartais nekenčiam savęs, nes kaltinam save už tai kas nutiko mums (arba mums labai artimiems žmonėm) ir galiausiai pradedam save bausti (kankinimas savęs fiziškai skamba tarsi bausmė sau). Tačiau niekas nenusipelnė tokios kančios, Rugile.
Kad nutrauktume fizinį savęs kankinimą ir neapykantą sau turime visų pirma pažvelgti į tai, kas vyksta mūsų viduje. Ir čia be galo svarbu galėjimas išsipasakoti apie tai, kaip tu jautiesi. Tai tave nuves prie geresnio supratimo, kodėl tu taip elgiesi, ir galiausiai – prie problemos sprendimo. Ar turi su kuo galėtum artimai apie tai pasikalbėti? Jeigu neturi, arba, dėl suprantamų priežasčių nesijauti jaukiai tai darydama, ar pasvarstei galimybę išsikalbėti psichologui? Žinau, kad tai padaryti nelengva, tačiau taip atsiverdama ir pasidalindama savo skausmu, tu jį sumažinsi; išklausyta ir suprasta, tu gali saugioje aplinkoje pažvelgti į tai, kas tave taip skaudina, ir kaip vėl išmokti save mylėti.
Rugile, leisk sau išsikalbėti, ir pačiai išklausyti save.
Nenuleisk rankų.
Vilda