Nežinia dėl kokios priežasties, tačiau pilnamečiui mano šeimos nariui atsirado ir pradėjo progresuoti kai kurių raidžių neištarimas arba blogas jų tarimas (konkrečiai Š-S,C-Č,E-A). Man girdint ,,šnypščiantį" tarimą ir kalbą, kyla diskomforto ir pykčio priepuoliai. Kaltinu save ir kitus, kad ,,neišmokėme" vaiko taisyklingai kalbėti. Bandant apie tai kalbėtis su paaugliu šeimos nariu, gaunu priekaištus, kad viskas čia gerai (tačiau matau, kad jaučia kad negerai). Sutuoktinis mato kaistančia atmosferą. Kokia jūsų nuomonė: ,,sergame" mes abu? Kuris turi ,,gydytis"?