Kas yra paauglystė?

 Pirmiausia, kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos įvairių autorių būna ne vienodos, įprastai mokslininkai išskiria skirtingą laikotarpį mergaitėms (10 –18 m.) ir berniukams (11 –19 m.).

Apie tai, kas yra pyktis, į ką jis panašus. Apie mane, tave ir visus kitus. Apie tai, kaip pykti galima valdyti, kaip apie jį galima kalbėti.

Mokytojams nuolat yra pateikiama daugybė metodikų, ir žadama, kad jos padės pagerinti mokymosi instrukcijas, mokymąsi universitete, grupės susitikimų eigą, ir t.t. Dalis informacijos yra iš tiesų naudinga, tačiau likusi dalis, deja, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.  2015 m. mokyklos psichologų ir psichologų – mokytojų asociacija (Amerikos Psichologų Asociacijos dalis) paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus. Šie principai yra suskirstyti į 5 psichologinio funkcionavimo dalis: pažinimas ir mokymasis; motyvacija; socialinė ir emocinė dimensijos; mokymasis ir kontekstas; vertinimas. Nors rekomendacijos buvo sukurtos specifiškai konkrečiam tikslui, tačiau jas gali sėkmingai naudoti bet kurio dalyko mokytojai. Jos padės mokiniams išvystyti įgūdžius, ir mokytis efektyviau.

Net ir šiomis dienomis, kai nuolat akcentuojama tolerancija ir lygybė, galima jausti tam tikrą įtampą tarp lyčių. Kaip psichiatras Alfredas Adleris teigia, ši įtampa atsiranda dėl mūsų dažniausiai savaime įsisąmonintų prietarų apie lyčių skirtumus. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti moters nevisavertiškumas, kuris skatina vyro aroganciją, o tai nuolat trikdo lyčių harmoniją.

Ar braukimas nagais per lentą tau sukelia neigiamas emocijas? O kaip klykiantys vaikai? Motociklo variklio burzgimas? Daugeliui žmonių šie garsai nėra patys mėgstamiausi ir maloniausi. Tačiau yra asmenų, kuriems ypač stiprias ir nepaprastai neigiamas reakcijas gali sukelti ir rašiklio kleksėjimas, šnabždesys, čepsėjimas. Šie žmonės gyvena su gana neseniai į psichologijos knygas įrašytu sutrikimu - misofonija.

Misofonija buvo pripažinta kaip rimta ir egzistuojančia psichologijos bėda tik 2001 metais, tad informacijos kiekis vis dar yra ribotas. Taip pat dar nėra sutarimo, ar misofonija yra kitų psichikos sutrikimų simptomas (manoma, kad tai gali būti nerimo sutrikimo, bipolinio sutrikimo, ar obsesyvaus kompulsyvinio sutrikimo (OCD) dalis), ar visiškai atskiras psichologinis sutrikimas.

Ankstesniame straipsnyje minėta (jį rasite ČIA), jog žodis psichosomatika reiškia, kad yra matomi, jaučiami fiziniai simptomai, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos simptomus patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis situacijomis, aplinkybėmis pasikeičia savijauta, atsiranda simptomas. Psichosimptomatika yra glaudžiai susijusi su stresu. Psichosomatikos simptomai laikomi nenatūraliais tuomet, kai pasireiškia kur kas stipriau, nei yra būdinga natūralios reakcijos metu, taip apsunkinant asmens gebėjimą atlikti savo turimas pareigas ir sveikai funkcionuoti. 

Gyvename 21-o amžiaus technologinėje visuomenėje, kur vos per keletą sekundžių interneto naršyklėje įvedus reikiamą klausimą prieš akis iškyla daugybė atsakymų. Patarimų įvairovė varijuoja nuo A iki Ž. Ne išimtis ir pasiūlymai psichologinėmis temomis. Vienas savo srities specialistas, pavyzdžiui, didelę patirtį turintis psichologas, siūlo daryti taip, kitas, teikiantis pirmenybę praktiniams dalykams, šiuos patarimus sutrypia su žemėmis ir siūlo išbandyti visai ką kita. Nuo gausos, atrodo, gali ir galvą pradėti skaudėti, o ką jau kalbėti apie motyvaciją išbandyti visus šiuos dalykus... Tad kaipgi nepasimesti tarp šios psichologinių patarimų įvairovės? Ir kaip tarp šios pasirinkimų gausos atrasti būtent tai, kas būtų tinkama jums asmeniškai?

Mes praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo miego būsenoje. Visi tie metai praleisti užmerktomis akimis yra ypač svarbūs mūsų fizinei sveikatai, psichikai bei kognityvinei būsenai. Po bemiegės nakties juk niekas nesijaučia žvalus ir energingas. Deja, tačiau beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime susidurs su tam tikrais miego sutrikimais, kurie sutrikdys bet kokius planus kitą dieną. Daugumai miego sutrikimų įtaką daro stresas, nesveikas gyvenimo būdas, valandos praleidžiamos prie kompiuterio prieš miegą.

Pasaulis toks spalvingas – tiek daug skirtingų žmonių, pojūčių, patirčių, jausmų, įvykių – visko – tiek lengvesnių, tiek sunkesnių iššūkių keliančių dienų. Kai kurie žmonės sugeba kiekvieną iššūkį priimti kaip galimybę – pamoką, iš kurios gali pasimokyti ir tobulėti, judėti į priekį, o kai kurie – piktžodžiauja it niurgzliai ir temato juodas gyvenimo spalvas bei kaltina visus esančius aplink. Žinoma, yra ir viduriukas, kuomet galime būti tiek pirmu, tiek antru atveju aprašyti žmonės, priklausomai, kaip tą dieną jaučiamės. Aišku viena – bet kokiu atveju norime pokyčių. Tad ką daryti, kad gyvenimas būtų kitoks? Kaip jį pakeisti?!

Didžiąją laiko dalį kasdien praleidžiame savo prote – nuo ryto iki vakaro nepailstančiai mąstome, sprendžiame įvairias gyvenimo užduotis. O kur dar netikėtai iškilusios problemos ar kiti vėl sukti galvą priverčiantys iššūkiai. Taip ir gyvename tarsi vidiniame proto kalėjime, užburtame rate, kur neleidžiame sau nė atsikvėpti, nuolatos mąstome, galvojame ir dar kartą viską pergalvojame. Skamba lyg pasaka be galo, tiesa? Tik ne tokia jau ir maloni ta „pasaka“. Šitaip įsisukę į nuolatinį mąstymą neleidžiame sau tiesiog būti ir jausti, patirti magiškų gyvenimo momentų.