Tapimas tėvu – viena didžiausių dovanų gyvenime, auginanti ir tobulinanti mūsų asmenybes, atnešanti įvairiausių iššūkių bei galimybių. Regis, galime rinktis, kaip pažvelgti į tėvystę. Ar joje matyti tik sunkumus ir neįveikiamus iššūkius...O gal džiaugtis kiekviena akimirka, praleista su savo vaiku, nepaisant kasdienių nesklandumų? Žinoma, jau pats vaiko gimimas yra didžiulis pokytis šeimos gyvenime, atnešantis įvairiausių emocijų ir jausmų...O kur dar hormonų svyravimai, darantys įtaką ne tik mamos, bet ir tėčio savijautai. Kartais tokios emocijos kaip  liūdesys, prislėgtumas ir nerimas gimus vaikui yra neišvengiamos. Tikriausiai jų ir nereikėtų vengti. Tačiau ką daryti, kai tapimas tėvu tampa emocine našta, kurią darosi sunku pakelti? Šiame straipsnyje skiriamas ypatingas dėmesys būsimiems ir/ar esamiems tėčiams.

Kūdikių bliuzas ir pogimdyvinė depresija

Paprastai pirmosiomis dienomis po vaiko gimimo tėvus aplanko vadinamasis kūdikių bliuzas, kuris trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Išskiriami tokie simptomai kaip liūdesys, prislėgtumas, dirglumas, nerimas. Statistika atskleidžia, jog kūdikių bliuzą patiria apie 75 % pagimdžiusiųjų. Ši būsena būdinga ir vyrams. Beje, kūdikių bliuzo simptomai laikomi lengvais ir greitai praeinančiais. Tuo tarpu pogimdyvinė depresija (PD) priskiriama depresijos formai ir, priklausomai nuo simptomų išreikštumo, yra gydoma vaistais. Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti kiek vėliau nei kūdikių bliuzas, o simptomai paprastai trunka ilgiau nei dvi savaites. Sergant PD patiriamas nerimas ir depresija yra tokie intensyvūs, jog gali paveikti įsitraukimą į  kasdienę veiklą.

Statistikos duomenimis, 1 iš 10  vyrų, turinčių partnerę, sergančią pogimdyvine depresija, ilgainiui taip pat patiria pogimdyvinės depresijos simptomus. Jei moterims pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmų trijų savaičių laikotarpyje po vaiko gimimo, vyrams nuotaikos sutrikimas vystosi kur kas lėčiau ir gali pasireikšti trečio – šešto mėnesio laikotarpyje po vaiko gimimo.

Pogimdyvinės depresijos priežastys

Faktas, jog nauja gyvybė atneša pokyčių, naujų emocijų ir išgyvenimų bangą visiems šeimos nariams. Pasikeitusi dienotvarkė, būtinybė skirti didžiąją laiko dalį šeimai, nauji reikalavimai ir atsiradęs naujas tėvo vaidmuo gali sukelti nemažai streso ir nerimo. Sunkumai užmegzti ryšį su naujagimiu gali sukelti tokius jausmus kaip kaltė, gėda, bejėgiškumas. Pastarieji jausmai gali būti slopinami ir neišreiškiami, o visa tai patiriamą stresą tik didina. O kur dar miego trūkumas, kenkiantis tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.

Pastebimas ir hormonų pokytis gimus vaikui. Vidutiniškai nuo 26 iki 34 proc. vyrų organizme sumažėja testosterono kiekis. Taip pat moksliniai tyrimai atskleidė, jog tie tėvai, kurie daugiau laiko praleidžia rūpindamiesi vaiku ir stiprindami tarpusavio ryšį, turi savo organizme mažesnį kiekį testosterono. Sumažėjęs testosterono kiekis gali būti susijęs su miego, apetito, nuotaikos ir kt. pokyčiais. Sumažėjus testosteronui, vyrų organizme padidėja estrogeno, kortizolio, prolaktino ir vazopresino, kurie yra atsakingi už tarpusavio ryšio kūrimą su vaiku. Taigi panašu, jog pakitusi hormonų pusiausvyra pastiprina tėčio kuriamą ryšį su vaiku, tačiau taip pat gali turėti įtakos pogimdyvinės depresijos atsiradimui.

Vyrų pogimdyvinės depresijos simptomai

Pagrindiniais PD simptomais laikomi nerimas ir depresija. Moksliniai tyrimai atskleidžia ir kitus simptomus, kurie gali padėti atpažinti PD:  kaltės jausmas,  bejėgiškumas, ūmus pyktis, energijos stoka, nerimastingumas, susidomėjimo stoka, apetito pokytis, koncentravimasis į nesėkmes, agresyvus elgesys, impulsyvumas, jautrumas, savižudiškos mintys ir kt. Dažniausiai pasireiškia keli PD simptomai, o jų raiškos stiprumas skiriasi priklausomai nuo asmens individualių savybių.

Visuomenėje giliai įsišaknijęs stigmatizuotas požiūris į vyriškos lyties atstovus kaip stiprius, niekada neverkiančius ir gebančius susidoroti su patiriamais sunkumais be pagalbos, apsunkina vyro gebėjimą būti tėčiu. Juk neišmatuojamai sunku turėtų būti visada išlikti stipriam, nerodant savo patiriamų emocijų ir dar stengiantis įveikti iššūkius pačiam vienam. Socialiai priimtinos normos, jog tikras vyras turi pasižymėti agresyvumu ir valdingumu, tikrai neprisideda prie vyrų, būsimų ar esamų tėčių, emocinės gerovės.

Tuo tarpu dažnai vyrų emociniai sutrikimai neigiamai paveikia visos šeimos emocinę būklę. 

Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog vaikai, kurių tėvams buvo diagnozuota depresija, turėjo aukštesnį distreso lygį. Tai patvirtina ir kito tyrimo duomenys: sergančių depresija tėvų vaikai turėjo didesnę  emocinių ar elgesio sutrikimų, psichinių ligų riziką. Kitų tyrimų duomenimis, tėvų depresija gali būti tėvų agresijos prieš savo mažamečius vaikus priežastis. Be to, stebima didesnė šeimos konfliktų, skyrybų rizika tarp sergančiųjų PD.

Vyrų emocijų įveikos būdai

Emocinius sunkumus galima įveikti įvairiais būdais, tačiau vieni jų gali būti daugiau žalingi nei naudingi. Vienas tokių emocijų įveikos būdų - dažnai pasirenkamų nesąmoningai – darboholizmas, t.y. polinkis dirbti viršvalandžius. Darboholizmas neleidžia būti „čia ir dabar“, paskatina vengti tikrovės ir buvimo su savimi bei savo išgyvenamomis emocijomis. Tuo tarpu toks nesirūpinimas savo emocine sveikata gali sukelti dar stipresnius emocinius išgyvenimus, kurie dažniausiai pasireiškia somatine forma – galvos, skrandžio, įvairių kūno vietų skausmais. Taip pat emocinis skausmas gali būti slopinamas alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis ar smurtiniu elgesiu net prieš šeimos narius. Ūmūs pykčio priepuoliai, kurių metu įvyksta emocijų ventiliacija, taip pat nėra geras būdas išreikšti emociją,  todėl kad jų metu nukenčia kiti žmonės, dažniausiai artimieji, o  ir nesuvaldžiusį savo emocijų žmogų neretai apninka kaltė ir gėda. Rizikingas elgesys (pvz.: greičio viršijimas) taip pat gali padėti nors laikinai užmiršti emocinius sunkumus, tačiau be abejonės kelia pavojų žmogaus sveikatai.

Taigi, kokie būdai efektyvūs įveikiant emocijas? Kalbant apie PD ir jos metu išgyvenamą nerimą, liūdesį ir prislėgtumą, svarbu pirmiausia atpažinti ir suvokti savo emocijas ir jausmus. Tikriausiai nebūtina ieškoti „kaltų“ ar gilintis į priežastis, dėl kurių savijauta pasikeitė. Svarbu pasistengti priimti visa tai, kas patiriama, neneigiant, neslepiant ir nebėgant nuo savo jausmų. Jausmai „nori“ būti atpažinti ir priimti, nes kiekvienas jų „atneša“ žinutę su informacija, kad kažkas mumyse vyksta svarbaus. Atpažinus ir priėmus jausmą, t.y. supratus, jog pavyzdžiui, tai - liūdesys, pranešantis mums apie tai, kad galbūt kažkas vyksta ne taip, kaip norėtume, galima jį išreikšti, pavyzdžiui, pasikalbėjus su savo partnere (kitu patikimu asmeniu) ar užsiėmus veikla, kuri teikia džiaugsmo ir malonumo. Žinoma, patiriant intensyvias, ilgą laiką trunkančias emocijas, kurias sunku įveikti vienam, būtina kreiptis į specialistus. Konsultacijos su psichoterapeutu gali padėti atrasti ir išmokyti tinkamų emocijų įveikos būdų: pradedant dienotvarkės koregavimu ir laiko sau skyrimu, meditacijų praktikavimu, baigiant emocinės paramos, palaikymo gavimu iš psichoterapeuto.

Ką reiškia būti geru tėčiu?

Na, ir pabaigai pateikiami pasvarstymai, remiantis gyd. psichoterapeuto J. Neverausko mintimis, ko reikia, kad ir tėtis, ir vaikas, ir mama būtų laimingi.

Jei nori būti geru tėčiu:

• Pasistenk būti „čia ir dabar“, t. y. mąstyk tik apie tai, kas vyksta dabar, o ne apie tai, kas buvo ar bus.
• Pasistenk savo vaiką mylėti besąlygiškai, t. y. netgi tada, kai vaikas meilės atrodo nenusipelnė. Kai vaikas atrodo nevertas meilės, jam jos reikia daugiausiai.
• Siek lyderystės išmokyti savo pavyzdžiu.
• Naudok empatiją ir atjautą santykiuose ir mokyk to vaikus.
• Pasistenk suderinti meilę ir discipliną, t. y. nustatyk tinkamas elgesio ribas.
• Pasistenk leisti laiką su savo vaikais kokybiškai, t. y., skirk nuoširdaus dėmesio vaikui ir taip patenkink jo emocinius poreikius.
• Įsitrauk į šeimos gyvenimą ir mokėk atsiprašyti bei atleisti.
• Palaikyk žmonos ir vaikų svajones bei augink jų savivertę.
• Mokyk vaiką elgesio socialiniuose santykiuose bei palaikyk jo sveikus įpročius.
• Suteik besąlygišką pagalbą prireikus.
• Kad būti geru tėčiu, pirmiausia reikia būti geru vyru – mylėti žmonos mažą mergaitę jos viduje, nenaudoti keiksmažodžių savo kalboje, efektyviai bendrauti su žmona, rodyti susižavėjimą ja, pasidalinti atsakomybe, stiprinti intymumą, būti atlaidžiam ir praktikuoti dėkingumą, įsitraukti į šventes, gerbti moters individualumą, palaikyti savo žmoną sunkumuose ir pokyčiuose.
• Būk sąžiningas, patikimas, mokėk atsiprašyti.
• Sukurk penkias teigiamas patirtis vaikui vietoj vienos neigiamos!

Nebūtina atitikti visus aukščiau išvardytus „gero tėčio“ kriterijus. Pakanka mylėti.

Literatūros šaltiniai:

1. Gepp, K., Rowe S., (2022). Can Men Have Postpartum Depression? The Answer Is Yes. Rasta internete: https://psychcentral.com/depression/postpartum-depression-in-men
2. Mayo Clinic Staff, (2022). Male depression: Understanding the issues. Rasta internete: https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/depression/in-depth/male-depression/art-20046216

Šeima – ramybės uostas, užuovėja užklupus netikėtumams ir išbandymams, saugus prieglobstis ir atrama prireikus. Visgi remdamiesi savo, o galbūt ir kitų žmonių patirtimis galime pradėti abejoti, svarstyti ir diskutuoti, ar iš tikrųjų šeima visada yra toks ramstis, kurio reikia vaikams? Ar iš tikrųjų šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir jo poreikiai patenkinami? Ar konkurencija šeimoje - įprastas ir pateisinamas reiškinys, ar visgi tai - vaiko poreikių nepatenkinimo išraiška? O gal konkurencija mus užgrūdina ir padeda patenkinti poreikius? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime atsakyti šiame straipsnyje.

„Vaiko siela yra tokia pat komplikuota kaip ir mūsų ir yra pilna prieštaravimų. Mokytojas, kuris, užuot vertęs, išlaisvina, kuris ne tempia, bet kelia, ne spaudžia, bet formuoja, ne liepia, bet moko, ne reikalauja, bet klausia, kartu su vaiku išgyvens daugybę įkvepiančių akimirkų ir turės daug galimybių stebėti per ašarų šydą, kovą tarp gėrio ir blogio jėgų jo širdyje ir pamatyti, kaip laimės šviesos angelas.“ Šiuos žodžius galime rasti lenkų pedagogo, gydytojo ir rašytojo Janušo Korčako knygoje „Kaip mylėti vaiką“. Kaip taikliai šis rašytojas apibūdina vaiko sielą, kuriai reikia rūpesčio, dėmesio, supratimo, išlaisvinimo, padrąsinimo, patarimo...Ir kaip pasisekė tam, kuris pasiryžo prisidėti prie vaiko sielos brandos ugdymo ir stebėti vaiko augimą bei pokyčius. Pasisekė ir vaikui, atradusiam saugų prieglobstį ir ramią buveinę augimui ir vystymuisi.