Ką reiškia „klijuoti etiketę“?

Paprastai etikete vadiname pavadinimą, apibūdinantį daiktą. Lietuvių kalbos žodyne etiketė apibūdinama kaip ant prekės ar jos įpakavimo užklijuojama kortelė, pažyminti gamyklą, pavadinimą, kainą ir kt. Kasdieniame gyvenime etiketės mums padeda atskirti daiktus, juos atpažinti, rūšiuoti, įsigyti naudojimui. Be etikečių pasaulis taptų sunkiai sukontroliuojamas ir suprantamas. Paprastai tariant, etiketės mums padeda susigaudyti daiktų įvairovėje ir gausoje, taigi kasdienybė tampa paprastesnė.

Visgi etiketes naudojame ir žmonėms apibūdinti, dažnai to nesuprasdami ir galų gale nelaikydami apibūdinimo „etikete“. Juk pamačius apsiverkusią moterį dažnai nejučiomis galvoje kyla mintis su apibūdinimu „jautruolė“. O pasitaiko ir tokių, kurie apibūdinimą gali ištarti ir garsiai, tiesiai žmogui į akis. Arba gana dažna situacija, kuomet pamatę apkūnų žmogų nejučia pavadiname jį storuliu (-e). Verkiančiam vaikui dažnai tėvai kalba, jog jis - verksnys...Visi šie ir daugelis kitų gyvenimiškų pavyzdžių parodo, jog apibūdinimus kitaip vadinamus etiketėmis naudojame pakankamai dažnai įvairiose kasdienėse situacijose tam, kad apibūdintume mūsų dėmesį patraukusį žmogų. Ir net nepastebime, kaip „etiketės” žmones skirsto į tam tikras grupes, priskiria tam tikras savybes ir ypatybes, verčia laikytis tam tikrų grupei priklausančių standartų...  Taigi tikriausiai kiekvienas iš mūsų priklauso tam tikrai grupei ir yra pagal tai atpažįstamas.  Skubančiame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje „etiketės” taip pat padeda susidaryti greitą ir gana tikslią nuomonę apie žmogų. Žinoma, galima ir suklysti pasirenkant vienokią ar kitokią „etiketę“... Juk „etiketes“ dažniausiai naudojame nepažįstamiesiems apibūdinti, neretai paskatinti tam tikrų neigiamų emocijų. Pavyzdžiui, eismo spūstyje kažkam užstojus kelią galime imti nervintis ir žmogų, stabdantį eismą, pavadinti „silpnaregiu kvailiu“.

Kas slypi už užklijuotos etiketės?

Visa bėda kyla tuomet, kai užklijuotomis etiketėmis pradedame besąlygiškai vadovautis, jomis tikėti ir darome įvairias mąstymo klaidas. Regis, pradedame matyti nebe žmogų, bet etiketę. Juk žmogus yra kur kas daugiau nei etiketė su pavadinimu „moksliukas“. Dar daugiau, etiketės paskyrimas žmogui gali paveikti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, o galbūt net ir prisidėti prie gyvenimo tikslų atradimo ar praradimo, karjeros pasirinkimo ir kt.. Kartais mes nė negalime įsivaizduoti, kiek daug gali ištartas paprastas žodis, apibūdinantis žmogų...Šiuo žodžiu mes renkamės pripažinti arba pasmerkti kitą, užmegzti ryšį arba nutolti. Ir vėl grįžtame prie to, jog tai yra tik mūsų pačių nuomonės išraiška.  

Pagal Stiveno Kingo to paties pavadinimo romaną 1999 metais pastatytas filmas „Žalioji mylia” atskleidžia etiketės reikšmę žmogaus gyvenime. Filme atskleidžiama jaudinanti istorija apie nuteistąjį Džoną Kofį, pasmerktą mirties bausmei. Neįprastai tvirto sudėjimo ir antgamtiškų galių turintis vyras neteisingai apkaltinamas mergaičių išprievartavimu ir žmogžudyste, nors yra geros širdies ir padeda žmonėms juos gydydamas. Vyras suteikia pagalbą pačiam kalėjimo prižiūrėtojui, o pastarasis, nors ir suprasdamas, kur yra teisybė, nepajėgia apsaugoti neteisingai nuteisto galiūno, kuris buvo užtiktas nusikaltimo vietoje verkiantis dėl mirusių mergaičių. Nuteistasis mirtimi, nepadaręs nė vieno nusikaltimo... Tai liūdnos istorijos pavyzdys, kai keistuolio nuteistojo už žmogžudystę etiketė lieka net ir tada kai žmogus elgiasi priešingai nei jį apibūdinanti etiketė.

Kaip veikia mūsų žodžiai

Ne paslaptis, jog politologai „etikečių klijavimą“ laiko stigmatizacija, visuomenės supriešinimu. E. Vaitkevičiūtė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė, etikečių klijavimą visuomenėje apibūdina kaip psichoemociškai paveikią priešiškos propagandos techniką. Prozininkė teigia, jog  „etikečių klijavimo“ procesas dažniausiai verčia atsiriboti nuo bet kokių tolesnių diskusijų ar galimo turinio. Pasak E. Vaitkevičiūtės, jeigu leidžiamės paveikiami, „etiketė“ priklijuojama – ir toliau ji kone automatiškai „išjungia“ bet kokį turinį, kontekstą, neutralizuoja bet kokius galimus kontrargumentus,  nes jie visi bus vertinami per minėtos „etiketės“ prizmę.

Dar daugiau, „etikečių klijavimas“, kaip priešiškos propagandos technika, jau pačia savo esme yra visada negatyvus procesas. Mokslininkė teigia, jog netgi kai šios „etiketės“ yra įpakuotos į labai patrauklią formą ar, pvz., pridengtos pagiriamaisiais žodžiais – pats procesas visada, be išimčių, yra tik negatyvus. 

Be to, „etikečių klijavimas“ labai dažnai yra realizuojamas drauge su įvairiomis komunikacijos formomis. Šį procesą, kaip reiškinį, galima aptikti emocinių santykių, politikos, netgi vaikų psichologijos srityse. Pavyzdžiui, vaikų psichologijos atveju viena iš būdingų „etikečių klijavimo“ formų yra vadinama patyčiomis (angl.: bullying). Pagal tokius pasakymus, kaip „tu storas”, „tu kvailas“, „tu akiniuočius“ vyksta „etiketės klijavimo“ etapas. Vėliau patyčios perauga į: „tas storulis“/ „tas kvailys“/ „tas akiniuočius“ pasakė…“ Ir  štai jau „etiketė“ priklijuota.

Žinoma, į etikečių klijavimą galima žvelgti per tolerancijos prizmę. „Etikečių klijavimą“ kaip naująją tolerancijos sampratą apibūdinantis D. Sova  teigia, jog užklijuotos etiketės atsikratyti ypač sunku. Pavyzdžiui, daugelis asmenų, išsakę savo nuomonę apie homoseksualius, kitų tautybių asmenis iš karto būdavo apklijuojami homofobų ar ksenofobų etiketėmis. Toks „etikečių klijavimas“ tampa įprasta praktika tų, kurie palaiko naująją tolerancijos sampratą. D. Sovos teigimu, tokiu būdu viešojoje erdvėje sunkiai yra įmanomas bet koks diskursas ar jo pratęsimas, nes kiekvienas žmogus pradeda atsižadėti savo nuomonės, kuri yra radikaliai skirtinga nuo homoseksualių ar kitų įvairių socialinių grupių nuomonės, nes yra aiškiai bijoma, jog su tuo asmeniu bus susidorota jam priskiriant tam tikrą etiketę.

Etikečių klijavimas - įprotis, kurio reikėtų atsisakyti

Taigi, iš anksčiau pateiktų pavyzdžių ir „etikečių klijavimo“ sampratos galima sutikti su tuo, jog „etiketės klijavimas“ žmogui veikiausiai nepadės užmegzti stipraus tarpusavio ryšio ar išlaikyti ilgalaikius santykius su kitais. Be to, etikečių klijavimas - silpnumo ženklas, gali būti laikomas verbaliai ar elgesiu išreikštu emociniu priekabiavimu. Dar daugiau, tai - manipuliavimo forma, siekiant kontroliuoti žmogaus jausmus ar/ir mintis apie save.

Apibendrinant etikečių klijavimo temą, galima teigti, jog etikečių klijavimas dažniausiai yra blogas įprotis, kurį reikėtų ne tik pastebėti, bet ir stengtis jo atsikratyti. Kitu atveju, neišvengiamai prastės mūsų emocinė gerovė ir sveikata. Galiausiai mes, kaip asmenybės, esame skirtingos, tačiau įvairiapusiškos, turinčios begalę įvairių, viena kitą keičiančių, papildančių savybių. Taigi negalima apsiriboti paskira etikete, kuri iš esmės parodo tik vieną, galbūt stipriau išreikštą asmens savybę. Juk verta pažvelgti ir giliau, pamatyti, koks žmogus yra iš tikrųjų. Be to, nustatyti ribas, suvaldyti kylančią frustraciją ir pyktį bei apgalvoti galimas „etikečių klijavimo“ pasekmes prieš vartojant etiketę praverstų kiekvienam.

Literatūra

1. Vaitkevičiūtė, E. (2017). Propagandos žodynas: etikečių klijavimas; melaginga vėliava (II). Rasta: https://alkas.lt/2017/04/09/e-vaitkeviciute-propagandos-zodynas-etikeciu-klijavimas-melaginga-veliava-ii/
2. BNS (2015). Politologai: „etikečių klijavimas“ dėl kitokios nuomonės yra pavojingas. Rasta: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/politologai-etikeciu-klijavimas-del-kitokios-nuomones-yra-pavojingas.d?id=68177116
3. Sova, D. (2011). Etikečių klijavimas – ar tikrai yra tolerancija? Rasta: https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/etikeciu-klijavimas-ar-tai-tikrai-yra-tolerancija.d?id=40924485
4. Pace, R. (2021). 10 Reasons Why Name-Calling in a Relationship Isn’t Worth It. Rasta:https://www.marriage.com/advice/communication/name-calling-in-a-relationship/