Audra vandens buteliukyje

Nenoriu būti mokykloje Nenoriu būti mokykloje

Noriu būti vanduo, nes vanduo man reiškia laisvę. Laisvę būti kuo noriu, koks noriu ir kaip noriu. Galiu būti kietas kaip ledas – apsiginti, būti ledo siena. Galiu būti lietus – verkti kada jaučiu, kad reikia. Kartais noriu būti ir jūros vanduo, kuris audringą dieną yra blaškomas, nes būna – noriu išjausti, ko manyje jau yra per daug.

Nenoriu būti vanduo butelyje, kuris įkalintas stovi parduotuvės lentynoje. Nenoriu būti ežeras, nes juo būti man atrodo nuobodu. Noriu būti upė – judantis, keliaujantis vanduo, kuris man atrodo savarankiškas.

Būtent dėl to nenoriu į mokyklą. Ji man atrodo varžanti, verčianti mane tuo vandens buteliuku prekybos centre. Mokykloje mes turime daryti tas pačias užduotis, atitikti vienodus standartus, o tai visai nėra „aš“. Aš – noriu išsiskirti iš minios, noriu gyventi pagal savo taisykles, pagal savo standartus. Ir taip padariau.

Nebedariau tų namų darbų, kurie man atrodė neprasmingi. Nustojau eiti į tas pamokas, kurios man buvo nuobodžios. Per pamokas kalbėjau kaip norėjau ir kada norėjau. Ir jaučiausi puikiai. Bent jau pradžioje. Nes jaučiausi galingas. Karalius.

Tačiau karūną ant galvos jaučiau neilgai. Po truputį mano elgesys pamokų metu įkyrėjo ne tik mokytojai, bet ir klasiokams. Praėjus dar pusei metų - ir mano draugams. Susitikimuose dėl lankomumo būdavau dažniau nei pačiose pamokose. Kol, galiausiai, ėmiau jausti, kad mano karališkos dienos iš tiesų veikė kaip apgaulė. Tas laisvės jausmas, kurį man suteikdavo paties pasirinkimas eiti ar neiti į pamokas, atrodė, kaip labai „suaugėliškas“ sprendimas. Juk aš pats sprendžiau, ko man reikia ir ko nereikia. Žinojau, kokios ateities noriu. Ir tikrai tvirtai jaučiausi, be jokių abejonių.

Juokinga tai, kad iš tiesų aš pats tapau tuo žmogumi, kuris pila vandenį į vienodus buteliukus. Apribojau savo galimybes, atėmiau šansus iš savo ateities, ir kam? Kad ribotam laikui pasijausčiau nevaržomai galingas.

Pasakoju tai garsiai, nes savo pamoką išmokau skaudžiai ir manau, kad viso to galima išvengti. Jeigu nori pasijausti galingas, geriau atrask veiklą, kurioje tau gerai sekasi, kuria tau patinka užsiimti. Mokykla, nors ir šabloniškai, tačiau padeda augti, plėsti žinias ir įgyti pagrindą. Koks stiprus bus tas pagrindas, priklauso nuo paties tavęs.

Sunku, neįdomu – net ir tai yra sukontroliuojama. Jeigu negali pakeisti situacijos – pakeisk požiūrį į ją. Nepatinka matematika? Istorija yra nuobodu? Susigalvok strategiją, kaip galėtum tą mokymosi dalyką bent šiek tiek paversti priimtinesniu. Jeigu manai, kad tai būtų laiko gaišimas arba, kad tau to nereikia, vadinasi pats save uždarai vandens buteliuke. Pats save verti ne judančiu, o stovinčiu vandens telkiniu. Jeigu galėjau aš, vadinasi gali ir Tu.

Martynas

 

*Istorija yra apie mokinį, kuris nusprendė nelankyti mokyklos, nematė prasmės pamokose, norėjo greičiau pereiti į suaugusiųjų pasaulį peršokdamas gyvenimo laikotarpį. Nors istorija trumpa, galima suprasti, kad istorijos veikėjas klaidų-bandymų būdu suvokė, kad ne mokykla jį varžė, o jis pats save nuosekliai ribojo.

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.