Mokykla kompiuterio ekrane

Vaikų mokymasis nuotoliniu būdu Vaikų mokymasis nuotoliniu būdu

Pandemijos pradžioje Sveikatos sistema susidūrė su paslaugų teikimo sunkumais ir personalo trūkumu. Tačiau, ne ji viena. Kiek galėdama Švietimo sistema bandė išsilaikyti ir pamokas vykdyti įprastu režimu. Buvo greitai pereita prie nuotolinio darbo pagal galimybes. Vis dėlto, antrasis karantinas kiek ryškiau atskleidė kylančią vaikų motyvacijos problemą nuotolinio mokymosi atžvilgiu. Pavyzdžių, kaip vaikai mato, reaguoja į nuotolinį mokymąsi (bei kaip sukčiauja), galima pamatyti šiuo metu populiarioje platformoje „Tik Tok“. Pavyzdžiui, vaikai filmuoja, kaip specialiai atsijungia nuo wifi ryšio, o mokytoją informuoja, kad netikėtai dingo internetas. Tai leidžia spėti, kad vaikams, kuriems mokymosi procesas buvo sunkus dar prieš pandemiją, dabartiniu laikotarpiu gali tapti tik dar opesne problema.

 KOKIOS GALIMOS ŽEMOS MOTYVACIJOS PRIEŽASTYS?

  • Nesupranta pamokos dalyko/turinio. Vaikai, norėdami išvengti susidūrimo su nesėkme, pasirenka atsitraukimo strategiją (geriau nieko nedaryti, nei padaryti blogai).
  • Sunku ilgą laiką išsėdėti virtualioje mokykloje. Mokyklai persikėlus į namus, atsirado privalumų (nebūtina taip anksti keltis, galima mokytis lovoje, daugiau laiko lieka žaidimams), tačiau lygiai taip pat išryškėjo ir negatyvūs aspektai (sumažėjo teritorinis plotas, kuriame galima judėti, neliko papildomų užsiėmimų, nebegalima susitikti su draugais, krėsti mokyklinių išdaigų). Vaikams reikia socializuotis ir judėti, taip jie atstato savo pusiausvyrą.
  • Padidėjęs namų darbų kiekis. Gali pasirodyti keista, tačiau ne vienas tėvelis pastebėjo, kad vaikams tarsi padidėjo namų darbų kiekis. Jeigu praktiškai namų darbų kiekis ir nepadidėjo, aktualu atkreipti dėmesį į tai, kad subjektyviai vaikai ir tėvai juos suvokia kaip gausesnius. Per didelis namų darbų kiekis gali sietis su žemesne motyvacija mokymuisi.
  • Susiaurėjęs socialinis ratas. Kaip jau minėjau anksčiau, socialinių ryšių palaikymas labai reikalingas. Vaikai dar formuoja savo socialinius įgūdžius, mokosi tarpusavio interakcijos. Negalint su draugais susitikti gyvai, daugiau komunikuojama naudojantis prietaisais. Pandemijos akiratyje tai yra gera alternatyva, kuria naudojasi vyresni vaikai, tačiau mažesni vaikai mokosi ir bendrauja daugiau per patyrimą, gyvas sąveikas.
  • Sumažėjusios laisvalaikio praleidimo galimybės. Negalint atskirti darbų, namų ir laisvalaikio erdvių, gali būti sunku pailsėti. Negalint atsipalaiduoti, kaupiasi įtampa, nuovargis, kuris neigiamai veikia motyvaciją. Siekiant atskirti darbo ir laisvalaikio erdves, gali padėti net mažų detalių pakeitimas, kas reprezentuotų perėjimą į kitą “erdvę”.
  • Netinkami autoritetai. Motyvaciją mokytis gali mažinti ir netinkami autoritetai. Tokiu atveju pasitaiko, kad vaikai pasirenka į autoritetus tokius asmenis, kurie puikiai verčiasi ir nebaigę mokyklos, kurie turi negatyvų požiūrį į švietimo sistemą ir panašiai. Tai pasireiškia kaip tam tikra demotyvacija pamokų atžvilgiu.

 KAIP MOKYTOJAMS MOTYVUOTI VAIKUS?

  • Pasistenkite suteikti konkretų grįžtamąjį ryšį, ką mokinys pasakė/padarė tinkamai/netinkamai. Konkretumas padeda išvengti dviprasmybių ir padeda suteikti aiškų atgalinį ryšį. Pavyzdžiui, vietoje bendrinio pagyrimo “Labai gerai, Jonai”, aiškiai įvardinti, kas būtent buvo gerai: “Jonai, sugalvojai labai tinkamą pavyzdį”. Tuomet akcentas pereina į tinkamo elgesio pabrėžimą ir taip didėja tikimybė, kad tinkamas elgesys pasikartos. Lygiai tokiu pat principu veikia grįžtamasis ryšys neigiamo elgesio atžvilgiu. Sudrausminus ne patį vaiką, o akcentą dedant jo netinkamo elgesio atžvilgiu, vaikas žinos, kas būtent buvo nepageidaujama.
  • Skirkite užduotis taip, kad vaikai turėtų progą rinktis. Galimybė rinktis tiek mažesniems, tiek vyresniems vaikams yra reikalinga. Todėl, kiek įmanoma, sudarykite atsirasti pasirinkimo galimybei.
  • Grįžtamajam ryšiui arba pažymių skyrimui, naudokite vaizdinius papildymus. Išmanūs mokytojai savo pamokose naudoja vaikų kasdienos elementus. Šiuo atveju tai “gifai”, “memai” ir “stikeriai”. Vaikų, ir ne tik vaikų, komunikacijoje šie elementai yra naudojami kasdien, todėl pradėjus naudoti juos ir mokytojui, galima tikėtis didesnio vaikų įsitraukimo.
  • Pavyzdžiuose naudokite aktualias šiandienos temas/objektus/subjektus. Taip padidinsite vaikų įsitraukimą, nes uždavinių sprendimo metu bus naudojami jiems žinoti personažai, žmonės, daiktai, pastatai, įvykiai ir pnš.
  • Sudarykite sąlygas vaikams anonimiškai užduoti klausimus. Neretai vaikai turi įdomių klausimų, kurie iškylą besimokant, tačiau jie ne visuomet išdrįsta juos užduoti.
  • Renkite klasės susitikimus. Neformalūs klasės susitikimai (atsižvelgiant į vaikų darbo kiekį, ne per dažni) gali turėti teigiamą efektą ir palaikyti jų socialinius įgūdžius. Prieš susitikimus galima parengti trumpas apklausas (pavyzdžiui, „Kuris dalykas šį mėnesį iš manęs pareikalavo daugiausia laiko/jėgų?“, „Įsimintiniausias šio mėnesio aspektas nuotolinio mokymosi metu?“, „Mano savijauta remiantis Jupiterio žiedais“). Tokių susitikimų metu galima apibendrinti apklausos rezultatus, pasikalbėti su mokiniais laisva forma, kartu virtualiai pažaisti.

 KAIP TĖVAMS PADĖTI SAVO VAIKAMS?

Šis laikotarpis ne vieniems tėvams tapo išbandymų laikotarpiu. Nėra ir ką kalbėti apie padidėjusį tėvų „etatą“.

  • Pasiūlykite prie skirtingų pamokų prisijungti skirtinguose kambariuose. Aplinkos pakeitimas gali turėti teigiamą efektą, ir pridėti žaismingumo mokymosi procesui.
  • Pasiūlykite skirtingų pamokų metu vilkėti skirtingą megztinį. Net vieno elemento pakeitimas gali turėti teigiamą efektą, suteikti veiklos pradžios ir užbaigtumo jausmą.
  • Sudarykite dienotvarkę. Dienotvarkė, kai yra numatyta, kuriuo metu vyksta tam tikra veikla, ypač reikalinga mažiems vaikams.
  • Užduokite klausimą ne „ar reikia pagalbos?“, o „kuo galiu padėti?“. Tokia klausimo frazuotė kelia mažiau pasipriešinimo, todėl didėja tikimybė, kad vaikas atsakys ir sutiks bendradarbiauti.

SVARBU. Norint padėti vaikams, Mokytojai ir Tėvai, privalo pasirūpinti savimi. Kaip neleidžiame išsikrauti savo telefono elementui, taip turime saugoti ir savo vidinę bateriją. Todėl svarbu, kad skirtumėte laiko veiklai (ar nieko neveikimui), kuri Jums padeda atsipalaiduoti, atsitraukti nuo darbų ir rūpesčių.

Taip pat pagalbos galite kreiptis Tėvų Liniją darbo dienomis nuo 17 val. iki 21 val. paskambinę nemokamu telefonu: 8 800 900 12