Kartais būna dienų kaip tyčia pernelyg niūrių, kad jų metu būtų galima kažką nuveikti. Bet būną ir taip, kad dienos virsta savaitėmis, o šios – mėnesiais... Kartais sunku atrodo net įkvėpti, o ką jau bekalbėti apie lipimą iš lovos, pasėdėjimą ant žolės ar suoliuko lauke, stebint praeivius ir mėgaujantis akimirkos skoniu. Natūralu kartais „iškristi“ iš gyvenimo, nes nuolatinis bėgimas nežinia kur vargina ir apsunkina ne tik kūną, tačiau ir mintis.