Psichosomatika: minčių sukeliama fizinė liga (I dalis)

PSICHOSOMATIKA: MINČIŲ SUKELIAMA FIZINĖ LIGA PSICHOSOMATIKA: MINČIŲ SUKELIAMA FIZINĖ LIGA

 

Psichosomatika – fizinių simptomų matymas ir jutimas, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos sąvoką galima išskaidyti į psyche (sielą, mintis) ir soma (kūnas). Tad nesunku suprasti, jog psichosomatika apima kūno ir minčių samplaiką. Dėl glaudaus tarpusavio ryšio, manoma, kad kai kurios somatinės ligos kur kas stipriau patiriamos dėl minčių turinio, emocinės būsenos (pavyzdžiui, nerimo).

Sugalvoti pavyzdžių, kaip mintys gali veikti asmens fiziologiją, nesunku. Pavyzdžiui, jaučiant gėdą ar jaudulį, parausta skruostai; ašaros gali būti fiziologinė reakcija į emocinį skatulį. Kitais žodžiais tariant, tai dažniausiai nekontroliuojami paviršiniai fiziniai pokyčiai, kurių priežastis yra tam tikras trumpalaikis jausmas ar psichologinė būsena.

Nors ašaros ir paraudę skruostai gali būti psichosomatikos pavyzdžiai, tačiau, kartu tai natūraliai pasireiškianti organizmo reakcija, kuri nėra laikomi ligos simptomais. Psichosomatikos simptomai laikomi nenatūraliais tuomet, kai pasireiškia kur kas stipriau, nei yra būdinga natūralios reakcijos metu taip apsunkinant asmens gebėjimą atlikti savo turimas pareigas ir sveikai funkcionuoti.

Neurologė Suzanne O' Sullivan teigia, kad moderni socialinė visuomenė yra informuota ir žino, kokia stipri gali būti pozityvių minčių galia, tačiau dažnai, pasąmoningai, save sargdina.

Psichosomatikos pasireiškimas praktikoje

1997 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija atliko tarptautinį tyrimą, kurio metu stengėsi išsiaiškinti psichosomatikos paplitimą pirminės priežiūros skyriuose. Tyrimo metu atskleista, kad maždaug 20 procentų pacientų turėjo bent šešis mediciniškai nepaaiškinamus simptomus – pakankamą skaičių simptomų, kuris ženkliai prisideda prie žemesnės gyvenimo kokybės. Būtent todėl manoma, kad psichosomatika pasireiškia fiziologine simptomatika stengiantis paslėpti patiriamą emocinį stresą. Pacientai, patirdami ir matydami savo fizinius simptomus (pvz.: galvos skausmą, skrandžio skausmą), pirmiausia kreipiasi į medicinos gydytoją, kas yra visiškai suprantama. Tačiau kiekvienas gydytojas savo praktikoje sutinka skirtingas psichosomatikos formas, skirtingas simptomatikas ir todėl pasireiškiančią ligą gali interpretuoti ir suprasti kitaip. Tokiu būdu gydymas gali išsitęsti.

Neturint fizinės ligos buvimo įrodymų, didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas psichinės sveikatos link.

Kaip jau buvo minėta ankščiau, kai kurios ligos atsiranda ar yra sustiprinamos psichologinio faktoriaus, pavyzdžiui patiriamo streso ar nerimo. Manoma, kad tokios ligos, kaip skrandžio skausmai, aukštas kraujo spaudimas, šlapimo pūslės problemos gali pasireikšti kaip psichosomatiniai simptomai. Taip pat, sergantieji dažnai teigia, kad jaučiamas skausmas (pavyzdžiui, menstruacinis) ar turimi ligos simptomai (pavyzdžiui, kosulys) sustiprėja, kai jie jaučia įtampą, stresą ar nerimą, kas įrodo egzistuojantį ryšį tarp psichinės ir fizinės sveikatos.

Tad kiekvienoje fizinėje ligoje slypi ir psichologinis aspektas: asmens reakcija į kylančius sunkumus, gebėjimas susitaikyti su diagnoze ir pan. Visa tai varijuoja priklausomai nuo individo. Pavyzdžiui, vienas asmuo turėdamas išbėrimą ant rankos, į jį nereaguos. Tuo tarpu kitas, išbėrimą sureikšmina ir kiekvieną dieną jaučia vis didesnį nerimą dėl bėrimo buvimo ir jo lėto nykimo, kas gali paskatinti išbėrimą trukti kiek ilgiau nei įprastai. Taip pat svarbu tai, kad psichologinė būsena ar psichinis sutrikimas turi savo fizinius požymius. Pavyzdžiui, depresijos metu mažiau valgoma, mažiau savimi rūpinamasi, kas prisideda prie greitesnio fizinės ligos atsiradimo.

Kaip psichologinis aspektas gali pasireikšti fiziškai?

Turbūt geriausias pavyzdys yra streso ir nerimo metu jaučiami simptomai. Manoma, kad fiziniai simptomai pasireiškia dėl suaktyvėjusios nervinės sistemos, kuri siunčia impulsus iš smegenų į įvairias kūno vietas bei dėl streso ir nerimo metu į kraujo sistemą patenkančio adrenalino (epinefrino). Tad streso ar nerimo metu:

  • Padažnėja širdies ritmas (pvz.; girdimas „tuksenimas“);
  • Gali pasireikšti raumenų traukuliai (pvz.: virpėti akies vokas, pirštas);
  • Silpnumo jausmas;
  • Padidėti prakaitavimas;
  • Išsausėti burna;
  • Gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje;
  • Galvos skausmai;
  • Skrandžio skausmai;
  • Pasireikšti greitas kvėpavimas

Apibendrinus straipsnyje pateikiamą informaciją, nesunku suprasti, kad psichinė ir fizinė sveikata stipriai tarpusavyje siejasi. Norint tinkamai gydytis, o ne tik numalšinti pasireiškiančius simptomus, asmuo turėtų atidžiau kreipti dėmesį kada, kokiomis sąlygomis ir kaip pasireiškia fiziniai simptomai, apsilankant pas gydytoją, jam pateikti kiek platesnį simptomatikos kontekstą atsakant į šiuos tris (kada, kokiomis sąlygomis, kaip) klausimus. Kitame straipsnyje bandysime apžvelgti konkretesnius psichosomatikos atvejus.

 

Naudota literatūra:

1.Sullivan, S. (2015). Psychosomatic disorders: When illness really is all in the mind, http://www.telegraph.co.uk/news/health/11635758/Psychosomatic-disorders-When-illness-really-is-all-in-the-mind.html

2. Henderson, N. (2016). Psychosomatic disorders, https://patient.info/health/psychosomatic-disorders