Psichosomatika: kasdienybėje sutinkami atvejai (2 dalis)

Psichosomatika: kasdienybėje sutinkami atvejai Psichosomatika: kasdienybėje sutinkami atvejai

Ankstesniame straipsnyje minėta (jį rasite ČIA), jog žodis psichosomatika reiškia, kad yra matomi, jaučiami fiziniai simptomai, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Psichosomatikos simptomus patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis situacijomis, aplinkybėmis pasikeičia savijauta, atsiranda simptomas. Psichosimptomatika yra glaudžiai susijusi su stresu. Psichosomatikos simptomai laikomi nenatūraliais tuomet, kai pasireiškia kur kas stipriau, nei yra būdinga natūralios reakcijos metu, taip apsunkinant asmens gebėjimą atlikti savo turimas pareigas ir sveikai funkcionuoti. 

Psichosomatika - kodėl verta tai žinoti?

Reabilitacijos centro gydytojas John Sarno sukūrė teoriją, kurioje teigia, jog dauguma su skausmu susijusių simptomų yra nesąmoningai susiformavę, tačiau turi savo funkciją - atitraukti dėmesį nuo tikrosios emocinio skausmo priežasties. Būtent todėl manoma, jog susitelkiant į emocinio skausmo priežasties paieškas, jo analizę, ar paprasčiausią identifikavimą, galima tą skausmą sumažinti ar net pašalinti. 

Vaikų psichosomatikos pavyzdžiai:

  1. Prieš išeinant į mokyklą vaikas ima skųstis pilvo skausmais. Įvertinus situaciją savo nuožiūra ar po apsilankymo pas gydytoją ir neradus fizinės priežasties, dėmesys turėtų būti telkiamas į galimas psichologines priežastis. Kas vyksta mokykloje, kad vaikas nenori į ją eiti? Galbūt jam kažkas nesiseka ir taip jis stengiasi išvengti nesėkmės? Naudinga surinkti kuo daugiau detalių apie situaciją, akcentuoti vaiko stiprybes, atskleisti, jog klaidų daro visi žmonės (pateikti savo pavyzdį) bei kad iš jų galima pasimokyti.
  2. Prieš kiekvieną kūno kultūros pamoką vaikas ima skųstis kokiu nors skauduliu ir eina pas medicinos seselę. Pasikartojančios situacijos suteikia reikšmingos informacijos apie konkretų problemos šaltinį. Šiuo atveju, tai kūno kultūros pamoka. Gali būti, jog vaikui sunku atlikti pratimus taip pat gerai kaip kitiems vaikams, jis tai supranta, ir dėlto jaučia stresą, kuris galiausiai ima pasireikšti per fizinius simptomus. Naudinga išsiaiškinti, kas būtent vaikui nepatinka pamokoje, kas nesiseka, atkreipti dėmesį, kaip vaikui sekasi jo individualiame procese, o ne tik lyginant su kitais vaikais.

Suaugusiųjų psichosomatikos pavyzdžiai:

  1. Artėjant kiekvienai egzaminų sesijai, studentas patiria sunkumų užmigti. Nors egzaminams ruošiasi ne paskutinę naktį, o reguliariai ir iš anksto, jam vis tiek sunku užmigti. Kuo arčiau egzamino data, tuo mažiau valandų miegama. Ši situacija atskleidžia jaučiamo nerimo didėjimą, kuris savo ruožtu neleidžia organizmui pailsėti. Naudinga identifikuoti nerimo šaltinį – kas būtent kelia nerimą nepriklausomai nuo išankstinio ruošimosi egzaminams? Reikėtų kylančias neracionalias, perdėtas mintis racionalizuoti (normalizuoti).
  2. Mokytoja jau keletą metų patiria migrenai būdingus galvos skausmus. Skausmas reguliariai sustiprėja, kai padidėja darbo krūvis. Tai atskleidžia, jog mokytojos skausmas yra glaudžiai susijęs su jos darbu. Naudinga surasti su migrena susijusius faktus: kada prasidėjo skausmas, koks įvykis išprovokavo skausmo atsiradimą. Taip pat pravartu mokytis atsipalaidavimo, dėmesio sutelkimo/perkėlimo būdų, streso valdymo.

Apibendrinus straipsnyje pateikiamą informaciją, nesunku suprasti, kad psichinė ir fizinė sveikata stipriai tarpusavyje susiję. Norint tinkamai gydytis, o ne tik numalšinti pasireiškiančius simptomus, asmuo turėtų atidžiau kreipti dėmesį, kada, kokiomis sąlygomis ir kaip pasireiškia fiziniai simptomai. Apsilankant pas gydytoją, jam pateikti kiek platesnį simptomatikos kontekstą atsakant į šiuos tris klausimus: kada, kokiomis sąlygomis, kaip. Neradus fizinės ligos įrodymų, stengtis sau padėti psichologiškai: mokytis valdyti stresą, mokytis nusiraminti, susikurti socialinį palaikymo ratą.