Brolis buvo kaip visi vaikai. Zaisdavo lauke, lanke krepsini. Taciau vienu metu jam esant apie 10ties metu atejo i klase naujokas ir pradejo ji skriausti. Nuo to laiko jis uzsidare, pradejo blogai mokintis, nebendraut su tevu nes jis griesciau pasakydavo ir kamuot mane kaip jaunesni broli (as 6 metais jaunesnis), nebeeidavo i lauka. Vienintelis zmogus su kuriuo bendravo buvo mama. Pradejo su ja visur vaikscioti ir taip yra iki siol kai jam 40 metu. Gerdavo, ismete is mokyklos, ismete is profesines mokyklos. Dirbo trumpai pas mama, bet jau virs 10 metu niekur nedirba. Bandziau kalbetis, bet jis tik pyksta ir susinervuoja ir tada vartoja alkoholi kelias dienas. Nesikalba net su mama apie tokius dalykus kaip ateities planai. Tevai jau pensijoje ir greit nepajegs jo islaikyti. Vienintelis budas kuris sauna i galva slapcia deti vaistu nuo depresijos, bet ar tai nera ejimas pries zmogaus valia?
Aciu