Vaikinas žemina ir smurtauja

Question

Esame kartu 6 metus. Vis dar nesusituokę (ir nerodoma iniciatyva iš vyro pusės tam žingsniui: vis sako "vėliau, kažkada ir tt). Į mūsų bendrą gyvenimą atiduodu visą save: stengiuosi būti gera mergina, mylinti ir rūpestinga, negailiu santaupų būsto remontui ir kitiems buities dalykams. Tikėjau, kad tai investicija į ateitį, juk būsime kartu. Praeityje esu vaikinui atleidusi dvi išdavystes.

Lig šiol (gal) vyrukas nenusižengė ties neištikimybės klausimu, tačiau atsirado kitos problemos: nebegaliu su juo kalbėtis rimtomis temomis, viskas pakrypsta į labai blogą pusę. Susipykstam, tada prasideda prichologinės patyčios (tu kekšė, maždaug, kaip tau apskritai reikia sekso, susirask meilužį!) ir smurtas iš jo pusės. Po viso to seka atsiprašinėjimai, tada vėl viskas gerai, o vėliau vėl viskas nuo pradžių. Pamažu taip įgavau klinikinę sunkią depresiją. Tikėjau, kad žmogus gali susivokti, pasikeisti, tačiau į siūlymus nueiti pas psichologą/pykčio valdymo kursus, jis tik numoja ranka ir iš mano siūlymų pasišaipo.

Man labai trūksta žmogaus, kuriam galėčiau išsipasakoti (mano mama neseniai mirė), prie viso to mane slegia depresija ir visiškai neturiu savivertės. Tiesiog egzistuoju ir mintyse svajoju apie tablečių saujas ir ramų poilsį anapily. Nežinau, ką man daryti, padėkite/patarkite, prašau.

Answer 1

Laba diena,

labai gerai, kad rašote , neužsisklendžiate, ir ieškote, su kuo galite pasikalbėti. Kaip suprantu, draugo tokie emociniai iššūkiai kyla tik pastaruoju metu, anksčiau taip nebūdavo. Labai sunku komentuoti, kai žinoma tik tiek informacijos. Gal Jūs nepasitikite savo vaikinu, nes esate patyrusi išdavystes, ir jis pavargo nuo, kas išprovokavo jo pyktį, gal Jūsų draugas įnikęs į kokius kompiuterinius žaidimus ar kitas veiklas, kas taip pat būna turi poveikį žmonių emocijų stabilumui. Bet galime tik spėlioti. Panašu, kad Jūs kenčiate žeminimą, ir psichologinį smurtą.

Klausimas, tik ar tikrai reikia visiškai atsitraukti? Su labai dideliu rūpesčiu, noriu pasiūlyti Jums pasiieškoti su kuo galėtumėte pasikalbėti. Tai gali būti dvasininkas, galbūt jūsų dėdė ar teta, gal draugai, ar giminaičiai, o dar geriau, jei kreiptumėtės psichologinės pagalbos, ir galėtumėte reguliariai lankytis ir spręsti savo emocines problemas. Tuomet, galėtumėt sau padėti isusitvarkyti depresyvią nuotaiką, taip pat išgyventi mamos netektį, o taip pat suprasti, kas vyksta Jūsų santykius, ir ar Jums toliau būti tokiuose santykiuose, ar geriau nutraukti ir pasirūpinti savimi ir savo ateitimi. Kai Jūs pasirūpinsite savimi, ir būsite stipresnė, panašu, kad ir Jūsų draugas gali keistis ir tuo pačiu keisis Jūsų santykis. Todėl, galime tik spėlioti, ir kelti daug klausimų, bet jei kreipsitės pas psichoterapeutą, tikrai galėsite atsakyti į visus šiuos klausimus.

Sėkmės Jums,

Sigita