"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Sunus jau vienuolika menesiu(tuoj bus metai) nesiprausia, nesiskuta, nesikerpa , guli lovoje, į savaitę karta užvalgo koldunu(nes kitokio maisto nenori ir valgo kada pats užsinori. Kartais ir kas dvi savaites užvalgo) geria tik vandenį , kartais ateina pažiureti televizoriaus , bet daugiau laiko praleidžia savo kambaryje guledamas lovoje. Kompiuteriu, nei telefonu nesinaudoja, knygu neskaito .Pagalbos atsisako, nieko nepaaiškina, į pokalbius nesileižia, tik sako ,nori pagalvoti ir jam taip gerai. Jam 39metai. Vedęs nebuvo, niekur nedirba ir neįdarbintas. Mes nežinom kaip padeti ir ka daryti, tiesiog baisu šitaip vaiką matyti. Iš sunaus like tik kaulai ir skura. Gal galite patarti, kaip mums elgtis, ka šnekėti jam. Nei gydytojo, nei vaistu, nieko. Kaip priversti , kai pats nenori. Prašau padekit mums su vyru!

paklausė 2021 Spl 19 Depresija Mama

1 Atsakymas

Laba diena, ačiū už laišką.
Suprantu, kokį sudėtingą laikotarpį pastaruosius metus išgyvenate ir kokias sunkias emocijas patiriate. Rašote apie laikotarpį, kad viskas prasidėjo maždaug prieš 11 mėnesių, galbūt tai lėmė kažkokie įvykiai, situacijos atsiradę tuo metu? Pabandykite suprasti, kas atsitiko Jūsų sūnaus gyvenime tuo laikotarpiu. Galima pasiūlyti pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju, arba su asmeniu, kuriuo Jūsų sūnus labiausiai pasitiki. Pasitaiko atvejų, kai panašų elgesį iššaukia  biologinės kilmės priežastys, todėl specialistų pagalba reikalinga tam, kad įvertintų, ir jas atmetus, būtų galima ieškoti psichologinių priežasčių ir taikyti gydymą. Pabandykite pasikalbėti, išsakykite savo nerimą dėl sūnaus sveikatos būklės, elgesio,  ir paklausti dėl kokių priežasčių atsisako kreiptis pagalbos, galbūt sutiktų kreiptis į privačią įstaigą?
Savo laiške klausiate kaip priversti, tačiau svarbu paminėti, kad padėti galėsite tik tada, kai pats sūnus norės priimti tą pagalbą. Pirmiausiai, stenkitės išlikti rami pati,  ir suvaldyti savo emocijas, kalbėti ramiai,  nekeliant balso, ir atkreipti dėmesį žodžiais į tai, ką matote ar pastebite sūnaus elgesyje ar emocijose ir kas Jūs neramina. Svarbu ir suteikti vilties, pasakyti, kad savijauta, būsena gali pasikeisti ieškant pagalbos, ir kreipiantis į specialistus. Vis tik, pagalba sūnui turi turėti ribas, turite pasirūpinti ir savimi bei savo poreikiais, rasti su kuo apie tai pasikalbėti, jei aplinkoje tokių žmonių nėra, nebijokite pati kreiptis pagalbos į psichologą,  kitu atveju, pati neturėsite iš ko pasisemti jėgų.
Jūsų laiške mane labiausiai neramina tai, jog toks sūnaus elgesys trunka jau labai ilgą laiką, ir jis ne tik nustojo rūpintis savo higienos įpročiais, tačiau, labai mažai valgo, neteko daug svorio. Tai rimtas signalas kreiptis pagalbos į specialistus, nes delsiant kreiptis galimos ir skaudžios, negrįžtamos pasekmės. Tokiu atveju,  kai matote, kad savo elgesiu sūnus  gali padaryti esminės  žalos savo  sveikatai  ir gyvybei, bet kreiptis pagalbos atsisako,  pasitarus su šeimos gydytoju, psichikos sveikatos specialistais, ar skubios medicinos pagalbos specialistais - būtų įvertinta galimybė dėl priverstinio gydymo ir hospitalizavimo 3 dienoms.

Linkiu Jums stiprybės ir vilties, Ingrida
atsakytas 2021 Spl 24 Ingrida
redaguotas 2021 Spl 24 Ingrida
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų