Kodėl negaliu pamiršti „buvusiojo“?

Question

Noriu suprasti, kodėl negaliu pamiršti „buvusiojo“. Protas suvokia, kad jis man galbūt nėra tinkamas žmogus ir jau viskas baigta, bet širdis...

Esmė tokia: susitikinėjau su tuometiniu bendradarbiu (jam padariau išimtį, nes su kolegomis, draugais ir pan. santykiai yra tabu), susitarėme, kad kol kas nieko neviešinsime, tad darbe elgėmės (gal daugiau aš) neutraliai. Kadangi daug dirbome, ir dažniausiai grafikai skyrėsi, pakankamai mažai susitikdavome susipažinti po darbo (pasimatymai tęsėsi apie 3 mėn., o kol išėjau iš darbo praėjo dar geras pusmetis). Bet kad širdelę nervintų, tų trumpų pamatymų darbe užtekdavo. Aiškaus bendravimo nutraukimo nebuvo, tiesiog man neberašė, aš nerašiau (jis minėjo, kad aš jam niekada nerašau pirma, bet buvau kažkodėl užsispyrusi ožka ir tiek ir, žinoma, nerašiau pirma toliau). Darbe tiesiog pasisveikindavome ir tiek (nors gal iš jo buvo iniciatyvų bendrauti, bet, kaip jau minėjau, darbe elgiausi šaltai). Atrodo kaip ir nieko neįvyko, nėra ko seilėtis. Bet ... aš jo negaliu pamiršti.

Praėjo jau apie pusantrų metų! Jis spėjo susituokti. Iš dabartinės jo žmonos soc. tinklų (aišku, kad pažiūrėjau ) atrodo, kad ji tik juo gyvena). Analizuoju save, situaciją, kodėl mums nepavyko, kodėl negaliu jo pamiršti, kas čia per velnias, bet nesuprantu. Ir nežinau, ką daryti, kad pamirščiau. Socialiniuose tinkluose esame vienas kito kontaktuose (dažniausiai nežiūriu jo rodomo turinio), nors kai netyčia gatvėje susitikome, jis apsimetė, kad manęs, esančios per kokius 30 cm nuo jo, nemato. Tačiau mano „storius“, kuriuose yra mano nuotraukos, žiūri.

Taigi mano klausimas: kodėl negaliu pamiršti ir kaip tai padaryti. Man tai trukdo suteikti galimybę sau kurti naujus santykius. Kaip jau minėjau, labai analizavau save, kokia esu, kaip elgiausi, ką blogai dariau. Šiuos dalykus jau kaip ir žinau. Beliko jį pamiršti. Bet KAIP? Kokia techniką naudoti? Širdis, jei tik būtų galimybė, norėtų dar kartą pabandyti. Bet tikrai nieko nebandysiu, nes man santuoka yra šventa!

P.S. pirmajai savo meilei linkiu ir šiandien tik viso ko geriausio ir pozityviausio, o jam negaliu nuoširdžiai mintyse palinkėti to paties. Jaučiuosi, kad esu blogas žmogus. Bet dabar svarbiausias klausimas, kaip jį pamiršti.

P.S.S. esu labai užsiėmusi, veiklos tikrai užtenka, bet tai netrukdo apie jį galvoti….

Būčiau dėkinga, jei padėtumėte.

Pagarbiai

Smilga

Answer 1

Miela Smilga,

džiugu, kad išdrįsote parašyti laišką ir nusprendėte sau padėti. Kaip Jūs pati rašote, Jūsų pagrindinė problema - negalėjimas pamiršti buvusio mylimo žmogaus, besikartojančios mintys apie jį ir buvusių įvykių analizė. Jūs rašote, kad buvote užmezgusi romantinius santykius su savo kolega, nors paprastai Jums darbiniai santykiai su asmeniniais nedera. Rašote ir tai, kad darbe savo jausmų kolegai nerodydavote, tuo tarpu jis rodydavo iniciatyvą ir neslėpdavo savo jausmų. Sakote, kad apie tris mėnesius susitikinėjote, o vėliau santykiai nutrūko dėl to, jog Jūs rodėte per mažai iniciatyvos bendrauti. Regis, Jūs sau neleisdavote atskleisti tikrųjų jausmų jam, priešinotės galbūt dėl savo tvirtų įsitikinimų (negalima užmegzti romantinių santykių su kolega), o visa tai prisidėjo prie iniciatyvos bendrauti trūkumo.

Samprotaudama mąstote, jog lyg ir nieko reikšmingo neįvyko, tačiau šių santykių negalite pamiršti. Visgi dalykai, kurių negalime pamiršti mums vienaip ar kitaip yra svarbūs ir turi reikšmę. Todėl paprastai nuolat apie juos galvojame, vis prisimename, esame linkę analizuoti ir vertinti.

Jūs teigiate, kad buvę santykiai vis dar yra Jūsų galvoje, nepaisant to, kad praėjo pusantri metai, o Jūsų buvęs mylimasis sukūrė šeimą. Jūs vis tiek lankydamasi socialiniuose tinkluose domitės jo asmeniniu gyvenimu, o visa tai sukelia papildomų minčių, skatina analizuoti, vertinti, galbūt net kaltinti save dėl to, kas buvo ne taip. Turėtumėte suprasti, jog kuo dažniau gilinsitės į buvusiojo asmeninį gyvenimą, kuo labiau stengsitės galvoti apie praeities santykius ir juos analizuoti, tuo sunkiau bus visa tai pamiršti. Teisingai pastebite, jog gilindamasi į praeities santykius, tarsi neleidžiate sau nuo jų visiškai atsitraukti ir pradėti kurti naujus, galbūt brandesnius. Norisi Jus paskatinti pabandyti atsiriboti nuo viso to, kas primintų buvusį mylimąjį ir skatintų reikšti jausmus jo atžvilgiu. Bet koks dirgiklis, ar tai būtų socialiniai tinklai, kuriuose dalinamasi asmeninėmis nuotraukomis, ar sutiktas žvilgsnis gatvėje, visa tai gali sukelti jausmus, kurie galiausiai neturi prasmės. Tikriausiai stiprių jausmų ir emocingų prisiminimų visiškai užgošti nepavyks, tačiau vengiant provokuojančių dirgiklių ir stengiantis atrasti papildantį ir prasmingą santykį su kitu žmogumi, jausmai buvusiajam turėtų pamažu blėsti.

Dar rašote, kad, jei būtų galimybė, sutiktumėte pabandyti dar kartą užmegzti ryšį, tačiau racionaliai suvokdama situaciją, to nedrįstumėte padaryti. Gyvenime proto klausytis reikia tiek pat kiek ir širdies, tačiau neretai emocingose situacijose (kaip ir jūsiškė) reikėtų vadovautis šaltu protu. Kitu atveju - galima sugriauti ne tik savo, bet ir kitų žmonių santykius.

Kaip minite, esate save išsianalizavusi, taigi gerai save pažįstate. Žinojimas koks esu, leidžia lengviau pasirinkti tinkamą būdą, Jūsų atveju, pamiršti prisiminimus. Kaip pavyzdys galėtų būti nuoširdus palinkėjimas sėkmės buvusiajam aplankant prisiminimams. Nors kaip teigiate, tai sunku padaryti, tačiau galbūt tai tik padėtų atsisveikinti ir atsiriboti nuo prisiminimų apie buvusįjį. Prie sakomų žodžių galima būtų pridėti ir vaizdinį, tarkim įsivaizduojant Jūsų buvusįjį nueinant, blankstant jo atvaizdui.

Taigi linkiu kuo daugiau sąmoningumo ir racionalaus proto, kuris gali būti kelias į naujus, prasmingesnius santykius.

Nuoširdžiai, Martyna