"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Laba diena,

įtariame, kad sūnui misofonia. Paskaičiau straipsnį apie tai jūsų svetainėje ir turiu vilčių, kad Lietuvoje yra specialistų, dirbančių su šiuo sutrikimu. Jei ne, galbūt turėtumėte patarimų kur ir į ką kreiptis.Būčiau dėkinga uža atsakymą.

Pagarbiai, Dovilė
paklausė 2022 Rgp 22 Kita Dovilė

1 Atsakymas

Laba diena, Dovile.

Ačiū, kad kreipiatės į mus ir ieškote pagalbos savo vaikui.

Laiške rašote, jog įtariate sūnui misofoniją. Mūsų puslapyje perskaitėte straipsnį misofonijos tema ir Jums pasirodė, jog radote panašumų į Jūsų sūnaus patiriamas reakcijas išgirdus tam tikrus garsus. Galiu įsivaizduoti, jog nėra lengva matyti mylimą šeimos narį kenčiantį nuo tam tikro elgesio, bet ieškant atsakymų, visada galime rasti pagalbą.

Pradėkime nuo to, jog misofonija dar visai nauja ir tik neseniai aprašyta asmens būsena. Dėl šios priežasties trūksta mokslinių tyrimų ir straipsnių, kurie paaiškintų misofonijos kilmę ir galimus gydymo būdus, bet tokių straipsnių atsiranda vis daugiau. Viename iš tyrimų, mokslininkų komanda išsiaiškino, jog misofonijos fenomeną patiriančių asmenų smegenų kaktinės srities aktyvumas yra didesnis, kai yra girdimi tam tikri garsai (kvėpavimo, kramtymo ir pan.), nei pas tuos asmenis, kurie nepatiria misofonijos. Tokie ir panašūs moksliniai tyrimai parodo, jog egzistuoja žmonių grupė, kurie iš tikrųjų gali jaustis neįprastai girdint tam tikrus garsus. Tyrimų rezultatai misofoniją patiriantiems ir jų artimiesiems leidžia geriau suprasti šį fenomeną, kokybiškiau prisitaikyti visuomenėje, be viso to, tai padeda šviesti visuomenę.

Tiek tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK10, kuria naudojasi Lietuvos sveikatos specialistai, tiek Amerikos diagnostinėje klasifikacijoje DSM5, misofonija, kaip sutrikimas, nėra įtrauktas, tad natūralu, jog ir specialistų, kurie dirbtų kryptingai su šiuo reiškiniu, bent jau Lietuvoje, nėra arba jų reikia gerokai paieškoti. Užsienio geroji praktika nurodo, jog lengvinant misofonijos sukeltas reakcijas, dažniausiai yra pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija (KET), gera žinia ta, jog Lietuvoje turime nemažai specialistų, kurie užsiima KET taikymu. Jautrumas įvairiems garsams sutinkamas ne tik patiriant misofoniją, tokios reakcijos ypač būdingos itin jautriems asmenims (angl. highly sensitive person), tokių žmonių populiacijoje priskaičiuojama apie 12-15%, tad ir KET specialistai, kurie yra turėję patirties dirbant su itin jautriais asmenimis, gali pritaikyti turimas žinias dirbant su misofoniją patiriančiais klientais. Be KET taikymo yra siūlomos specialios ausinės, kurios gali sulaikyti pašalinius garsus. Taip pat galima informuoti artimuosius, jog asmuo gali stipriau reaguoti išgirdęs tam tikrus garsus, aplinkinių sąmoningumo skatinimas gali padėti geriau jaustis. Svarbu neapriboti socialinio gyvenimo dėl misofonijos. Jei norite geriau suprasti, ką iš tikrųjų patiria Jūsų sūnus, būtų svarbu kreiptis į gydytoją-psichiatrą, kuris galėtų atlikti nuodugnų ištyrimą ir pateiktų išvadas.

Nepamirškite, jog vaikų raida yra tęstinė, jie auga, keičiasi, patiria įvairių emocijų, paauglystės metu įvairios neigiamos reakcijos į tam tikrus stimulus yra natūralios, todėl svarbu stebėti sūnaus elgesį ir kalbėtis. Paklauskite, kaip sūnus jaučiasi, stenkitės būti atvira ir supratinga, Jūsų bendradarbiavimas ir palaikymas yra itin svarbus.

Linkiu sėkmės.
atsakytas 2022 Rgp 30 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų