Laba diena,
Ačiū, kad kreipiatės ir ieškote pagalbos tiek sau, tiek savo vaikams.
Skaitydamas Jūsų laišką, galiu jausti itin sunkias emocijas dėl dukros destruktyvaus elgesio. Savo žinutėje rašote, jog Jūsų paauglė dukra užsiima savižala, teigia, jog nekenčia savęs ir artimųjų. Bandėte suteikti pagalbą, nukreipėte pas psichologę, bet tai naudos nedavė, dukra pasijautė tardoma, po to karto daugiau lankytis pas specialistus nenorėjo. Jūs pati, matydama dukros išgyvenimus, jaučiate nuovargį ir įtampos jausmą, patiriate depresijos baimę, jaučiate fizinius kūno pokyčius - per šį laikotarpį netekote 10 kg. svorio., prasidėjo nemiga, patiriate nerimą dėl jaunesniojo vaiko savijautos, jaučiate nevilties jausmą.
Tokioje situacijoje jausti įtampą, neviltį, nemigą ir depresiškumą yra normalu. Vienas Jūsų artimiausių žmonių - dukra - patiria sunkumų, šie sunkumai tiesiogiai gali paveikti visą šeimą. Šiandien esate atsakinga už dukrą ir sūnų, o taip pat ir už save, natūralu, jog pavargote, Jūsų vidiniai resursai yra riboti, o kasdienis stresas šiuos resursus iš Jūsų atima. Svarbu atminti, jog tiek blogos, tiek geros patirtys vieną dieną pasibaigia - jos nesitęsia amžinai - žiemą pakeičia pavasaris.
Kalbant apie savęs žalojimą, šie veiksmai labiausiai paplitę tarp jaunuolių, 34% asmenų, kurie užsiima savižala, taip elgtis pradeda tarp 17 ir 20 metų amžiaus. Savęs žalojimo priežastys yra įvairios, bet dažniausiai taip elgiamasi, kai yra patiriamas didelis dvasinis ir emocinis skausmas, neapykanta sau, vienišumas, taip pat dažnu atveju tai gali būti pagalbos šauksmas. Šis elgesys panašus į alkoholio vartojimą, rūkymą ar persivalgymą, taip bandoma susidoroti su iškilusiais gyvenimo sunkumais. Deja, bet savęs žalojimas nėra efektyvus problemų sprendimo būdas, taip elgdamiesi asmenys neišsprendžia tikrųjų sunkumų ir tik laikinai atsiriboja nuo patiriamo skausmo.
Šiandien svarbu dukrai suteikti besąlygišką palaikymą ir priėmimą, neteisti jos elgesio, nekritikuoti, stengtis suprasti, jog tai pagalbos šauksmas, bandymas susidoroti su vidiniais išgyvenimais. Pokalbis ir išklausymas galėtų būti efektyvus kelias suprasti, kodėl dukra taip elgiasi. Taip pat svarbu pasikalbėti su klasės auklėtoja (-u), sužinoti, galbūt buvo tam tikras momentas, atsitikimas, kada pasikeitė dukros savijauta ir elgesys, galbūt Jūsų šeimoje buvo tam tikrų įvykių, kurie galėjo turėti neigiamos įtakos dukros kasdienybėje. Būtų prasminga kreiptis į mokyklos psichologę (-ą), pasvarstyti, ką būtų galima pasiūlyti Jūsų dukrai, bendradarbiavimas turėtų būti naudingas visoms pusėms. Kalbėdama su dukra stenkitės išgirsti jos norus, pasidomėkite, kokie pagalbos būdai būtų priimtiniausi jai. Ne visi specialistai yra tinkami atlikti savo darbą, šiuos asmenis gali paveikti perdegimas ir panašios situacijos, todėl svarbu nenuleisti rankų ir, jei nepavyko pagalbos sulaukti pirmąjį kartą, bandyti antrąjį kartą.
Paauglystės laikotarpis dažnai būna sunkus tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Šiame amžiaus tarpsnyje paauglių gyvenime vyksta daug skirtingų pokyčių - fiziologinių, psichologinių, socialinių, todėl iš jaunuolių tikėtis ramių ir pozityvių reakcijų būtų naivu. Asmenys paauglystės laikotarpiu gali susidurti ne tik su emociniu skausmu, bet ir su fiziniu - tuo metu keičiasi kūnas, vyksta hormonų pokyčiai, tad palaikyti teigiamą savijautos balansą tampa sunku. Mūsų, kaip suaugusių asmenų, užduotis šiuos pokyčius priimti geranoriškai. Dažnas paauglių noras - įrodyti savo autonomiją, unikalumą, už to slepiasi noras tapti suaugusiu, bet iš tikrųjų, giliai viduje, paauglys teturi norą būti išgirstas ir suprastas, tad tėvų užduotis būti saugiu uostu į kurį paauglys visada gali grįžti ir sulaukti palaikymo, su paaugliu svarbu kalbėtis kaip su sau lygiu žmogumi.
Taip pat svarbu neapleisti antrosios atžalos. Turite tiksliai paaiškinti sesės elgesį, jaunesnis vaikas turi suprasti elgesio priežastingumą, įvardinkite, jog sesė šiuo metu išgyvena paauglystės laikotarpį, kurio metu gali keistis elgesys, o šis ne visada gali pasireikšti pozityviomis reakcijomis. Taip pat svarbu savęs paklausti, ar savo dėmesį ir rūpestį tarp dviejų vaikų paskirstote panašiai, ar paauglė dukra nelieka Jūsų antrojo vaiko šešėlyje. Pirmagimiai tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai gali bandyti atkreipti savo tėvų dėmesį, jei mato, jog pastarieji didžiąją laiko dalį skiria jaunesniam vaikui. Pirmieji vaikai, negalėdami susitvarkyti su savo jausmais ir ignoravimu, gali siekti dėmesio įvairiais būdais, o jo negaudami, šį trūkumą namuose ar už jų ribų, gali kompensuoti neigiamu elgesiu.
Svarbu neužmiršti savęs, tik pasirūpinusi savimi, galėsite padėti kitiems šeimos nariams. Savo dukrai siūlėte psichologo pagalbą, manau, kad šiuo metu ši pagalba yra labai svarbi ir Jums pačiai. Pokalbio metu galėtumėt išventiliuoti susikaupusias emocijas, tai padėtų nelikti vienai su įvairiomis mintimis. Taip pat, kartu su specialistu, galėtumėte suprasti, kokiais būdais būtų galima padėti tiek sau, tiek savo vaikams, tai būtų abipusė nauda, kurios metu Jūsų savijauta keistųsi. Jei jausite, jog norite pasikalbėti, visada galite kreiptis į Pagalbos moterims liniją: 8 800 66366 (linija veikia visą parą). Jei norėsite pasikonsultuoti su specialistais, kurie galėtų padėti tėvystės klausimais, rekomenduoju kreiptis į Tėvų liniją - 8 800 900 12 (kiekvieną vakarą, darbo dienomis, nuo 17:00 iki 21:00)
„Jūsų meilės vaikui labiausiai reikia tada, kai jis mažiausiai jos vertas“
Erma Bombeck
Esate puiki mama, kuriai rūpi vaikų gerovė, linkiu sėkmės.
Lukas