Sveiki. Džiaugiuosi, kad pasitikėjote mumis ir pasidalinote savo išgyvenimais. Laiško pradžioje teigiate, kad pas jus su draugu yra rimta problema, bet vėliau minite, kad apie išsikraustymą iš tėvų draugas nenori nei kalbėti. Tai jeigu teisingai Jus suprantu, Jums nepatinka gyventi taip kaip dabar gyvenate, o draugas nenori nieko keisti.
Laiško pavadinime klausiate kaip išsikraustyti iš tėvų namų, tačiau pačiame laiške kalbate apie tai, kad Jūsų draugas neskiria Jums dėmesio bei savaitgaliais išgerinėja.
Ieškant išeities šioje situacijoje siūlyčiau pačiai pagalvoti ir atsakyti į šiuos klausimus: ar išsikrausčius iš tėvų namų tikitės, kad draugas nebesėdės prie telefono ir skirs Jums daugiau dėmesio? Ar nebegyvenimas su tėvais paveiks jo išgerinėjimą savaitgaliais? Ir ar jis nustos važiuoti pas tėvus į sodybą, kai jau gyvens atskirai?
Nes dabar laiške kalbate apie draugo elgesį, kuris Jums nepatinka, bet neminite kuo tai susiję su gyvenimu pas draugo tėvus. Užsiminėte, kad draugas priklausomas nuo tėvų, bet nepaaiškina te kaip ta priklausomybė pasireiškia. Ar tuo, kad jis nenori kraustytis iš jų? Ar kad važiuoja į jų sodybą?
Atsakius sau į mano užduotus klausimus turėtumėte pati sau išsiaiškinti kas jums iš tiesų sukelia daugiau sunkumų ar draugo elgesys ar tai, kad gyvenate kartu su jo tėvais.
Kai aiškiai žinosite kas Jums nepatinka ir ko norite turėtumėte pasikalbėti su savo draugu. Aiškiai jam pasakyti ko Jūs norite ir ko tikitės bei kartu ieškoti išeičių, nes viena Jūs nieko nepakeisite. Santykiai yra dviejų žmonių reikalas ir abiems turi tai rūpėti. Jeigu Jūsų draugui tai nerūpi gal reikėtų pagalvoti ar Jums tinka tokia draugystė?
Sėkmės Jums
Rasa